Kvietė neužsidaryti savų problemų rate, bet kooperuotis

Esant sudėtingai situacijai pieno sektoriuje, Prienų rajono savivaldybės vadovai rajono smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių savininkus kviečia kooperuotis ir kartu ieškoti galimybių išlikti. Praėjusį penktadienį savivaldybės iniciatyva surengtame susirinkime, dalyvaujant ūkininkams, žemdirbiškų organizacijų vadovams, produkcijos perdirbėjams, atsakingiems specialistams, buvo aptarta pienininkystės ir galvijininkystės sektorių tendencijos, kooperacijos ir produkcijos realizavimo galimybės, žemės ir kiti ūkininkams ramybės neduodantys klausimai.

Balansuoja ties išlikimo riba
Paprašytas apžvelgti situaciją pieno ir mėsos sektoriuose, Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius kalbėjo, kad Lietuvoje formuojasi „amerikietiškasis“ variantas, yra užmojų statyti stambias, robotizuotas 400 ir daugiau vietų karvių fermas. Dalį veršingų telyčių, veršelių išsiveža lenkai, jaučiantys žaliavos stygių.
M.Butkevičiaus teigimu, ES panaikinus pieno kvotas, Lietuvos smulkieji ūkiai nepajėgūs konkuruoti tarptautinėse rinkose. Juos gerokai lenkia latviai ir estai, jau įvertinę kooperacijos naudą ir sukūrę konkurencingus ūkius.
Anot jo, drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms, smulkieji ūkiai, turintys 5 – 10 karvių, balansuoja ties išlikimo riba. Daugelis ūkininkų svarsto galimybę pasitraukti iš nuostolingos prekinės pieno gamybos. Rajonui tai būtų didelė netektis. Todėl, pasak M.Butkevičiaus, kovoje už būvį mažiesiems reikia ieškoti įvairių būdų, kaip kuo mažiau priklausyti nuo perdirbėjų. Vienas iš jų – kooperuotis, imtis produktų gamybos ir dalį produkcijos parduoti turguose.
„Turėsime šiuo keliu eiti ir mes. Didžiausias stabdis – mūsų nepasitikėjimas savimi, laukimas, kad kažkas kitas situaciją išspręs,“ – sakė Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Daugiau vieningumo – tvirtesnės derybinės pozicijos
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis informavo, ką pasisekė iškovoti derybose su Vyriausybe (joje lankytasi 12 kartų). Žemdirbiams išmokėta bemaž 100 mln. litų kompensacijų iš ES ir valstybės biudžeto, paankstintos išmokos, tai leido ūkininkams šiek tiek atsikvėpti, padengti kreditus. Artėja prie taikos sutarties žemdirbių teismų maratonas, priimtos Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, vykdoma perdirbėjų patikra įmonėse, bandoma įgyvendinti ūkininkų suvažiavimo metu priimtus rezoliucijos reikalavimus. Gali būti, kad Europos Komisija pritars pieno perdirbimo įmonės statybai Lietuvoje, tam bus panaudotos europinės lėšos.
Tačiau, pasak J.Vilionio, negalima sustoti ties tuo, kas jau pasiekta. Juolab dabar, kai LPGA tapo Europos pieno gamintojų asociacijos nare ir turi daugiau svertų apginti šalies ūkininkų interesus. Visgi, J.Vilionio pastebėjimu, lietuviams labai trūksta vieningumo. Visiems gerai, kai gauna išmokas, bet atstovauti ūkininkams niekas nenori, teisinasi dideliu užimtumu, kita vertus, net ir nario mokesčio laiku nesumoka. J.Vilionis teigė susitikimuose su aukščiausiais valdžios atstovais neretai pasijuntąs tarsi karys, vienas paliktas mūšio lauke. Perdirbėjams atstovauja teisininkų komandos, o jam derybų metu trūksta palaikymo, tenka remtis tik savo argumentais, nors asociacija vienija 60 tūkst. narių.
Prognozuojama, kad pieno supirkimo kainos iki rudens nesikeis, todėl, J. Vilionio manymu, metų pabaigoje, nepajėgdami konkuruoti, šalies ūkininkai bus priversti parduoti 50 – 60 tūkst. karvių. Juolab kad ūkiams, dirbantiems žemiau savikainos, nėra jokių galimybių gauti paramą investiciniams projektams.

Priekaištavo dėl žemų supirkimo kainų
Dalis rajono ūkininkų pieną parduoda UAB „Marijampolės pieno konservai“, bendrovės žaliavų skyriaus viršininkei Ritai Maurušaitienei jie priekaištavo dėl žemų pieno supirkimo kainų. Įmonės atstovė teisinosi tarptautinėse rinkose patiriamais sunkumais. Jos teigimu, pagrindinė įmonės produkcija – pieno miltai, 98 proc. jos eksportuojama, tad, 35 proc. kritus jų supirkimo kainai, produkcijai užsigulint sandėliuose, įmonė atitinkamai mažiau gali mokėti ir už žaliavą. Tačiau Prienų rajono ūkininkai, esantys įmonei artimiausioje žaliavos surinkimo zonoje, pareiškė norą išsiderėti geresnę kainą už parduodamą pieną.
Bendrovės atstovė to pažadėti negalėjo, jos teigimu, įmonė pagal galimybes jau sumažino pieno surinkimo ir perdirbimo kaštus, atsisakė tolimiausių maršrutų pas nedidelį produkcijos kiekį galinčius pasiūlyti pieno gamintojus.
„Suprantame, kad žemdirbiams šiuo metu reikia pasiruošti pašarus žiemai, stengiamės išmokėti tokią kainą, kokią galime. Ji yra kiek aukštesnė, nei kitų perdirbėjų siūlomi 11 – 12 euro centų. Šiandien skaičiuojame kiekvieną centą, ateitį nulems produktų pardavimai, jeigu jų kaina bus aukštesnė, tai ir už pieną mokėsime daugiau,“ – kalbėjo bendrovės žaliavų skyriaus viršininkė.
Šiandien kaimuose situacija tokia: į tą pačią vietovę atvažiuoja po penkis – šešis skirtingų perdirbėjų pienovežius, jų mokama kaina taipogi skirtinga – pagal tai, kaip su atskirais pieno gamintojais susiderėta. Galbūt todėl tarp pieno gamintojų ir nėra sutarimo, nes tas, kuris pirmesnis, tas gudresnis.
Meras A.Vaicekauskas pastebėjo, kad argumentai prieš perdirbėjus būtų tvirtesni, jei už smulkiųjų ūkininkų pečių stovėtų kooperatyvas. „Jeigu mes surinktume ir parduotume visą pieną, galėtume išsiderėti kur kas palankesnes kainas,” – sakė meras.
Vis dėlto iš replikų salėje akivaizdu, kad kaimo žmonės nelabai linkę pasitikėti kooperacija, yra per daug prisiklausę neigiamų pavyzdžių apie jos neskaidrią veiklą ir biurokratinius suvaržymus.

Tikslinami laisvos žemės plotai
Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė ūkininkus informavo, kad laisva valstybinė žemė vis dar neparduodama, ją galima tik nuomotis. Norintys tai padaryti turėtų užsukti į skyrių ir įsitikinti, ar pageidaujama žemė vis dar laisva. Naujus projektus rengti planuojama rugsėjį – spalį, todėl žmonės dar gali teikti prašymus (jau yra surinkti 149 prašymai).
Vedėjos teigimu, laisvos žemės dar yra. Didžiausia žemėtvarkos problema – trihektariai, kurie ilgą laiką buvo nejudinami. Per šį mėnesį tikimasi išsiaiškinti, kiek asmeniniam ūkiui skirtų sklypų likę nesutvarkytų, nedeklaruotų, kuriais nesinaudojama, jų savininkai mirę ar išvykę. Šią žemę bus galima paimti į laisvos žemės fondą ir pasiūlyti nuomai.
Iki šiol dar neatkurta žemės nuosavybės teisė 34 asmenims, kuriems rudenį bus formuojami sklypai. Tai, pasak V. Aleknavičienės, gali sukelti papildomų rūpesčių dabartiniams žemės nuomininkams. Netgi jei nuomos sutartis sudaryta, ir sklypas suprojektuotas, šioje teritorijoje prioritetu išlieka nuosavybės teisių atkūrimas. Vedėja svarstė, kad sutartiniai įsipareigojimai lyg ir turėtų pereiti naujajam savininkui, bet visuomet išlieka tam tikra rizika, ypač dėl žemės nuomos mokesčio dydžio.
V.Aleknavičienė ūkininkams, laikinai besinaudojantiems žeme, patarė raštu įsiteisinti nuomos teises, kad vėliau jų neprarastų, taip pat pasidomėti, ar sutvarkyti asmeninių ūkių, iš kurių nuomojama žemė, dokumentai.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis priminė, kad pasėlius valstybinėje žemėje deklaruojantis ūkininkas Nacionalinei mokėjimo agentūrai nepamirštų pateikti ir žemės valdymo faktą patvirtinantį dokumentą, antraip gali paaiškėti, kad į tą pačią žemę yra du pretendentai, ir abu teikia paraiškas. Kilus konfliktinei situacijai, ypač paaiškėjus gudravimo atvejams, žmonės gali likti be išmokų, dargi sulaukti sankcijų iš Mokėjimo agentūros, sakė jis.
Kai kurie ūkininkai skundėsi dėl to, kad niekas jiems negali padėti išsiaiškinti, kas yra šalimai esančių, apleistų sklypų savininkai, todėl šią žemę dirba savo nuožiūra, nenorėdami ir nuosavus laukus apleisti piktžolėmis. V.Aleknavičienė pripažino, kad žemėtvarkininkams kyla nemažai problemų, nustatant sklypų savininkus, sklypų vietą ir patikslinant ribas, nes Kauno apskrities viršininko administracija neperdavė Nacionalinei žemės tarnybai informacijos apie asmeninio ūkio žemę. Šiuo metu peržiūrimi visi „žalieji plotai“, ieškoma laisvų sklypų.
Ūkininkai pageidavo, kad informacija apie laisvus žemės sklypus būtų skelbiama viešai, ne vien internetinėje erdvėje, bet ir kaimiškų vietovių gyventojams prieinamesnėse vietose. Savivaldybė pasižadėjo padėti Žemėtvarkos skyriui atspausdinti ir pakabinti seniūnijose žemėlapius su pažymėtais laisvo žemės fondo sklypais.
Po to, kai pristatė sąrašą rajono kelių, kurie bus remontuojami ar atkarpomis asfaltuojami, Statybų ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šiugždinis iš ūkininkų sulaukė nemažai priekaištų dėl prastos kaimiškų vietovių kelių būklės. Meras A.Vaicekauskas ir vicemeras A.Marcinkevičius prašė išsakyti konkrečius skundus seniūnijose, kuriose jie numatę lankytis.
Meras pažadėjo, kad praktika susitikti, diskutuoti su rajono ūkininkais bus tęsiama ir ateityje. Jis kvietė teikti pasiūlymus Kaimo rėmimo programai, kad ji kuo labiau atitiktų žemdirbių lūkesčius ir duotų naudos jauniesiems ūkininkams, smulkiųjų ūkių savininkams.
Dalė Lazauskienė