Išklausę šv. Mišias Sekminių ir Išlaužo parapijos atlaidų dieną, iš bažnyčios gausiu būriu, rinkomės kaimo sodybon, į aukštaitiškų Sekminių šventę – gegužinę.
Važiuojant iš Prienų į Kauną, Šaltupio kalno papėdėje, galite pamatyti sodybą su dideliu, erdviu išpuoselėtu kiemu, sodu ir tvenkiniu jame. Čia gyvena darbštūs ir draugiški dzūkai Bronė ir Jonas Babrauskai. Nors šį kartą Išlaužo sveikos gyvensenos klubo „Šventupė“ vadovė Svetlana Batutis surengė Aukštaitijos regiono Sekminių papročių šventę, bet Babrauskai svetingai priėmė šią šventę švęsti jų sodyboje.
Organizatoriai puoselėja mintį, kad šiandieninio pasaulio aplinkoje prisiminsime ir jaunimui perduosime mūsų krašto papročius, kurie turi būti perduodami iš kartos į kartą. Pastangos suteikia vilties, nes į renginius susirenka vis daugiau žmonių, taip pat ir jaunimo.
Atvykstančius į šventę, prie berželiais papuoštų vartų, sutiko balsingiausios mūsų klubo moterys su nuotaikingomis lietuvių liaudies dainomis.
Šventės atidarymą paskelbė klubo narė V. Janušienė kuri ir papasakojo apie Sekminių šventės prasmę, šventimo papročius – istoriją.
Iš praėjusios dzūkų regiono šventės metu moterys dzūkės ryšėjo „skarukėmis“, o čia aukštaitėms buvo užrištos kasdieninės nuometėlės. Abiems šventėms galvos apdangalus ir prijuostes šeimininkėms dailiai pasiuvo N. Paplauskienė.
Tarp susirinkusių svečių šmirinėjo piemenėlis su botagėliu – A. Giniūnienė, pasišalino tik tada, kai, įteikęs šeimininkei gražų žalumynų vainiką, iš jos gavo didelį saldų sūrį.
Šventę paįvairino viešnia – mokytoja Aušra Deltuvienė su savo auklėtiniais, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokiniais – šokėjais. Savo programą jie pradėjo šokiu „Stinta pūkis“. Jie linksmino mus savo šokiais, o mes manome, kad dalyvavimas mūsų šventėje jiems buvo tarsi istorijos pamoka.
Daug juoko sukėlė, kai vadovė Svetlana darė testus biologiniam amžiui nustatyti: odai, nervų sistemai, sąnariams, kvėpavimui, kraujagyslėms patikrinti.
Mokėmės aprišti galvos apdangalą – nuometą. Gražiausiai aprišo A. Deltuvienė ir F. S. Ruseckienė.
Po visų atrakcionų ir žaidimų gamtoje, suėjome į didžiulę, beržo šakelėmis išpuoštą palapinę, ją mūsų šventei atvežė ir pastatyti padėjo seniūnas T. Skrupskas.
Šventę tęsėme prie gausiai suneštinėmis vaišėmis apkrauto stalo ir vaišinomės B. Kižienės ir S. Raškauskienės ant laužo kepta kiaušiniene, užsigerdami V. Janušienės daryta gira.
Adolfo Tamošiūno armonikai pritariant ilgiausių metų giedojome jubiliatėms I. Ardanavičienei ir R. Simonavičienei.
Adolfas T. gražiai pasveikino visus susirinkusius ir linksmino mus gyva muzika iki šventės pabaigos, o mums kojos pačios kilo šokiams ir rateliui.
Aukštaitiška tarme sakmes skaitė O. Ratkevičienė ir A. Rimavičienė. Savo vaikystės atsiminimus paporino aukštaitė S. Juodienė.
Šventė buvo graži, linksma ir prasminga todėl, kad patys to norėjome. Per keletą mūsų klubo gyvavimo metų išmokome vieni kitais džiaugtis, draugiškai bendrauti ir pajusti, koks gražus yra gyvenimas.
Šventės pabaigoje dėkojome klubo vadovei Svetlanai, kuri dėl mūsų aukoja savo laiką, energiją, nervus, išmintį ir net finansus.
Aldona Andriuškevičienė
Klubo „Šventupė“ narė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).