Ūkininkai vieni iš kitų mokosi verslumo abėcėlės

Gegužės 20 dieną Prienų ūkininkų sąjunga rajono ūkininkus pakvietė apsilankyti Veiverių seniūnijos ūkiuose, kurių savininkai augina, perdirba  vaisius ir uogas, be tarpininkų parduoda primelžiamą pieną ir kitą  produkciją. Šios išvykos iniciatorius Prienų ŪS pirmininkas Martynas Butkevičius vylėsi, kad šių ūkių savininkų patirtis bus naudinga ir kitiems ūkininkams, jie įsitikins, kad įmanoma ir nedideliuose žemės plotuose tvarkytis versliai, gauti papildomų pajamų.

Pirmiausia rajono ūkininkai apsilankė Kalveliškių kaime, Rasos ir Valdo Skučų augalininkystės ūkyje, apžiūrėjo itin tvarkingas braškių plantacijas ir vaismedžių sodus, kuriuose pakanka darbo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Skučų šeima valdo 13 ha žemės, iš jų – beveik 7 ha užima sodai, daugiau nei 1 ha braškės, šiek tiek auginama šilauogių, aviečių, juodųjų serbentų. Pastaraisiais metais ūkio savininkai braškių plotus sumažino beveik hektaru, pasiliko jų tiek, kad šeimos narių, dirbančių septynias dienas per savaitę, ir talkininkų, daugiausia moksleivių, jėgomis suspėtų jas laiku suskinti ir šviežias parduoti Kauno ir Vilniaus turguose. Iš rudens suskinti daugiausia žieminių veislių obuoliai ir kriaušės sandėliuojami ir realizuojami žiemą bei pavasarį. Saugykloje vaisiai išsilaiko iki gegužės vidurio. Vaisių ir uogų į sultis perdirbama nedaug.

R.Skučienė pripažino, kad derlius labai priklauso ne tik nuo tinkamai parinktų veislių, priežiūros, bet ir nuo permainingų oro sąlygų. Šeimininkė ūkyje apsilankiusių svečių dar negalėjo pavaišinti ankstyvosiomis braškėmis, nes, skirtingai nei ankstesniais metais, šią gegužę trūko saulės ir šilumos, todėl uogų derlius vėluoja. Užtat šiemet gausiai žiedais apsipylę vaismedžiai žada rekordinį derlių, kuris turėtų kompensuoti pernai dėl šalnų patirtus nuostolius.

Tai, ką uždirba, šeima investuoja į sodų ir uogynų atnaujinimą, tvarkymą ir priežiūrą. Pasak R.Skučienės, jeigu suskaičiuotų visas išlaidas, šeimos narių darbo valandas paverstų pinigais, ko gero, paaiškėtų, kad dirbti neapsimoka. Tiesa, šeima gauna išmokas, pridėtinės vertės suteikia gautas išskirtinės kokybės sertifikatas. Vis dėlto, kaip sako turguose ūkio produkcija prekiaujanti R.Skučienė, didžiausią pasitenkinimą savo darbu jai teikia pirkėjų eilutės, geri jų atsiliepimai dėl kokybės.

Vita ir Mindaugas Šlapkauskai, gyvenantys Tvarkiškių kaime (Garliavos seniūnija), valdo beveik 14 ha žemės. Vitos Šlapkauskienės teigimu, kai jie įsikūrė Mindaugo tėviškėje, turėjo per mažai nuosavos žemės, kad augintų grūdus, todėl pasirinko kitą išeitį – įveisė sodus ir uogynus, augina ir parduoda šviežias braškes, avietes, gervuoges, obuolius, vyšnias ir kt. Ko nespėja realizuoti, perdirba mažame ceche: verda uogienes, sirupus, spaudžia sultis. Ūkyje pagaminta produkcija parduodama ūkininkų turgeliuose, išvežama iš namų pagal užsakymus, ja prekiaujama ir kelių „Maximos“ tinklo parduotuvių specializuotuose skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“. Kelią į prekybos centrą Šlapkauskai prasiskynė, tapę kooperatyvo nariais. Kooperatyvas jiems padėjo išsiderėti palankesnes produkcijos kainas. Nuo šių metų birželio šeima planuoja pradėti internetinę prekybą.

Vita apgailestauja, kad daugelis pirkėjų vis dar teikia pirmenybę ne kokybei, o kainai. Šlapkauskų ūkyje iš ekologiškai užaugintų uogų su trupučiu cukraus išvirtos uogienės yra šiek tiek brangesnės, nei gaminamos masiniu būdu, jų galiojimo laikas yra trumpesnis, nes nenaudojami konservantai, dažikliai, saldikliai. Ją renkasi tie žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata ir vartoja sveiką maistą. „Jeigu lietuviai valgytų ne vien mėsą, bet ir daugiau vaisių, uogų bei daržovių, toks verslas, kaip mūsų, būtų sėkmingesnis. Dabar uogininkystė ir sodininkystė nėra ta ūkio šaka, kuri užtikrintų nuolatines pajamas visus metus ir duotų pelno, nes uogynų ir sodų atnaujinimui kas kelerius metus prireikia nemažų investicijų,“ – teigia ūkio savininkai, abu turintys ir kitus darbus.

Padrečių kaimo ūkininkai Lina ir Jurgis Pažėros išvykos dalyviams aprodė nedidelį pieno perdirbimo cechą, papasakojo apie tai, kaip šiltas, ką tik pamelžtas pienas separuojamas, rauginamas, virsta varške, grietine, sviestu ir sūriais. Šviežia produkcija dukart per dieną išvežama į Kauno turgelius.

Nedideliame pieno ūkyje, turinčiame 50 melžiamų karvių (ūkyje auginami ir mėsiniai galvijai), dirba patys savininkai ir keletas samdytų žmonių. Neseniai Lina Pažėrienė pradėjo gaminti fermentinį sūrį, jo gamybos subtilybių metus mokėsi prancūzų surengtuose kursuose. Ūkininkės teigimu, pagaminti fermentinį sūrį trunka ilgiau, reikia tam tikrų įgūdžių ir tinkamų brandinimo sąlygų.

Ragavusieji Pažėrų sūrį nenusivylė – jo skonis šiek tiek priminė mocarelos ar fetos sūrių. Prie jo tiko ir pomidoro skiltelė, ir Šlapkauskų saldžiarūgštė uogienė, ir Skučų natūralios obuolių sultys, ir netgi Zitos Taujanskienės iš Birštono krašto skaniai išrūkyti lašinukai.

Kooperacijoje svarbus pasitikėjimas

Pažėrų sūrinėje, paskanavę lietuviško kaimo vaišių, ūkininkai ne tik domėjosi aplankytų ūkių savininkų patirtimi, „įsukant“ pagalbinius verslus, bet ir diskutavo jiems svarbiais klausimais, ieškojo geriausių išeičių, kaip šiuo nelengvu metu išlaikyti ūkius ir išgyventi kaime. Diskusijose dalyvavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, Seimo nario Andriaus Palionio patarėjas, rajono Tarybos narys Arūnas Vaidogas, Prienų turgaus savininkas Rimvidas Skorupskis, žemdirbiškų tarnybų atstovai. Tiesiai iš Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio su naujienomis žemdirbiams atskubėjo ir Seimo narys Vytautas Kamblevičius, kuris už nuolatinį rūpestį kaimo problemomis buvo paskelbtas Prienų ūkininkų sąjungos garbės nariu.

Diskusijos sukosi apie tai, kas nedidelių ūkių savininkams yra skaudžiausia – apie ūkininkavimo riziką, įsipareigojimų naštą ir garantijų nebuvimą, atsainų valstybės požiūrį, perdirbėjų diktatą, nepalankias sąlygas pasinaudoti ES parama. Prienų ŪS pirmininkas M.Butkevičius kvietė smulkiuosius ūkininkus kooperuotis ir kartu daryti įtaką kainų politikai, kovoti su nešvaria konkurencija, kartu atlaikyti visus iškylančius sunkumus. Vieningumo rajono ūkininkams linkėjo ir Prienų turgavietės vystytojas Rimvidas Skorupskis, beje, aplankytų ūkininkų produkcijos pasigedęs Prienų turguje.

Vis dėlto iš ūkininkų replikų, pasisakymų akivaizdu, kad jie nepasitiki kooperacijos idėja, baiminasi dėl kooperacinės veiklos skaidrumo. „Pirmiausia reikia išmokti gerbti vienam kito verslą,“ – įsitikinusi ūkininkė L.Pažėrienė.

Pasitikėjimo stoka – rimta kliūtis kelyje į kooperaciją. Turgavietės Žirmūnuose, Vilniuje, atstovas Romas Vaičiukynas ūkininkus ragino kooperatyvą kurti patiems, šios teisės neperleisti jokiems tarpininkams, tuomet pasitikėjimo atsirastų daugiau. „Visi esame protingi, bet vienas kitam nereikalingi, nors protą „knisa“ visi, kas netingi…“ – šia proga ketureilį pritaikė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. Deja, jame nemažai tiesos.

Aukščiausiu lygiu nuolat pienininkams atstovavęs, dėl perdirbėjų savivalės protestavęs, milijonus litų kompensacijų ir išmokų už patirtus nuostolius pieno gamintojams išreikalavęs J.Vilionis šiame susibūrime sulaukė priekaištų, kad išmokos buvo išmokėtos tiems ūkininkams, kurie pieną pardavė perdirbėjams, jų negavo ūkininkai, patys perdirbantys pieną.

J.Vilionis pastebėjo, kad nuo šių metų, panaikinus pieno kvotas, bus dar sunkiau parduoti pieno žaliavą, ir ūkininkai po vieną „neišplauks“, tad ragino juos vienytis, nebijoti reikšti savo nuomonę viešai ir reikalauti to, kas priklauso.

Po ūkius važinėjęs ir asmenine ūkininkų iniciatyva pasidžiaugęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas sakė norintis palaikyti verslius kaimo žmones. Jis pažadėjo kartu su savivaldybės Tarybos nariais ieškoti galimybių paramos sistemai sukurti – padėti ūkininkams ne vien finansiškai, bet ir patarimais, specialistų konsultacijomis, paspartinti dokumentų rengimą savivaldybėje. Seimo narys V.Kamblevičius vylėsi, kad, meru tapus ūkininkui, tarp rajono valdžios ir ūkininkų užsimegs glaudesni ryšiai. Pasak jo, iki šiol ūkininkų ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, žemės ūkio specialistų seniūnijose bendradarbiavime buvo nemažai spragų. Jo nuomone, nepakanka ūkininkams padėti užpildyti paraiškas, reikia ir asmeniškai pasidomėti tuo, ar jos atitinka atrankos kriterijus.

Natūralu, kad susirinkus įvairių nuomonių ir patirčių turintiems žmonėms, kyla diskusija, tačiau juk sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa, tad galima surasti ir reikiamą išeitį. J.Pažėrai pasiskundus, kad kaime nebeliko kam dirbti, ir greitai teks samdyti imigrantus, Alytaus profesinio rengimo centro atstovas pakvietė ūkininkus labiau pasitikėti moksleiviais, priimti juos į praktiką, suteikti galimybę įgyti darbinių įgūdžių. Veiverių krašto ūkininkams pasiskundus dėl sunkvežimių sugadintos kelių dangos, meras A. Vaicekauskas pažadėjo susitikti su geležinkelį tiesiančiais rangovais ir pareikalauti iš jų atstatyti sugadintus kelius.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis ūkininkus ragino aktyviau ieškoti nišų savo produkcijai parduoti, gamybai tobulinti. Jo duomenimis, 7 proc. rajone pagaminto pieno ir jo produktų yra realizuojama per turgelius, nors tai ir palyginti nedidelė dalis, bet atskiroms šeimoms užtikrina papildomas pajamas, padeda sukurti vieną kitą darbo vietą.

Prienų vietos veiklos projekto vadovė Virginija Žliobienė supažindino smulkiųjų ūkių savininkus su 2014 – 2020 metų laikotarpio ES paramos galimybėmis verslumo kaime skatinimui, naujų darbo vietų kūrimui, pakvietė juos teikti paraiškas ir gauti finansinę paramą (iki 100 tūkst. eurų) papildomų verslų steigimui ūkiuose, pavyzdžiui, autoservisų, produkcijos perdirbimo cechų kūrimui ir kitoms reikmėms.

Dalė Lazauskienė