Vandens telkinių pakrantės turi būti praeinamos

Artėjant šiltajam metų sezonui bus tikrinama, ar vandens pakrantės yra praeinamos žmonėms. Visą balandį aplinkosaugininkai vykdys akciją „Tvora“, kurios metu sausuma ir vandeniu tikrins vandens telkinių pakrantes.

Apsauginėje juostoje žemės sklypo savininkai buvo sukalę gluosnio kuolus.

Tvora pakrantėje – žala aplinkai
Iš viso Lietuvoje yra apie 150 tūkstančių kilometrų ežerų ir upių pakrančių, bet tik retas vandens telkinys iki pernai nebuvo apraizgytas praeiti trukdančiomis tvoromis. Pernai pavasarį Aplinkos ministerijoje buvo nuspręsta, kad tvora pakrantėje yra traktuojama kaip žalos gamtai darymas. Dėl kliūčių ruožais tapusių pakrančių prie vandens laisvai negali prieiti ir pakrante migruoti ne tik poilsiautojai, bet ir gyvūnai.
Savavališkai užtvėrę pakrantę pažeidėjai baudžiami už vandens telkinių ekologinių funkcijų, gamtinio kraštovaizdžio ir jo estetinių vertybių pažeidimą, gyvūnų migracijos apsunkinimą ir kitos žalos aplinkai padarymą.
Jau pernai buvo papildytas ir Saugomų teritorijų įstatymas, pagal kurį pakrantėse esančių tvorų kontrolė tapo paprastesnė.
Pernykštės akcijos „Tvora“ metu buvo patikrinta daugiau nei 400 vandens telkinių ir per tūkstantį žemės valdų. Akcijos metu iš vandens telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų, nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5500 eurų baudų, surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtus tvėrimus.

Poilsiautojai turės gerbti savininkus
Atsikračius nelegaliai pastatytų tvorų ir kitų užtvarų pakrantėse, gamtos mylėtojai galės nevaržomai praeiti vandens telkinių pakrantėmis. Tačiau tai nereiškia, kad bus galima triukšmauti, šiukšlinti ar įsirengti stovyklavietę – poilsiautojai turės gerbti šeimininkus.
Pirmiausia – nepalikti šiukšlių ir surinkti kitų paliktas. Jau nuo pernai žvejai privalo surinkti šiukšles 5 metrus aplink žvejybos vietą. Panašią praktiką ketinama taikyti ir poilsiautojams.
Norintys ne tik išsimaudyti, bet prie vandens telkinio pabūti ilgiau, turės gauti žemės savininko sutikimą.

Reidų metu aplinkosaugininkai aptinka ir nelegalių nuotekų vamzdžių, ir šiukšlynų.

Nelegaliai pastačiusiems tvoras gresia baudos iki 289 eurų
Nustačius žalos atvejus, aplinkosaugininkai surašys privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius.
Už tvoras, ribojančias praėjimą vandens telkinio apsaugos juosta, gyventojams gresia administracinė bauda iki 289 eurų. Pažeidėjams, nevykdantiems privalomųjų nurodymų, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą skaičiuojama 145 eurų dydžio žala aplinkai. Už kiekvieną mėnesį, kol nepašalinami žalos padariniai, žalos dydis didinamas po 145 eurus už vieną tiesinį metrą.

Apsaugos juostose neturi būti jokių užtvarų
Pasak Alytaus RAAD Prienų agentūros vadovo Česlovo Meržvinsko, kalbama ne tik apie tvoras, bet ir kitokias kliūtis – gyvatvores, spygliuotą vielą ir panašius užtvėrimus, trukdančius praeiti vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta.
Jis priminė neseną pavyzdį, kuomet administracine 60 eurų bauda buvo nubausta šalia Verknės gyvenanti moteris, savo žemės sklype Verknės apsauginėje juostoje praėjimą užtvėrusi gluosnių kuolais, kurie į žemę buvo sukalti kas 12 – 28 cm ir tarpusavyje perpinti juosta. Nustačius pažeidimą savininkams buvo liepta tvorą išardyti, tačiau to nebuvo padaryta – nors kuolai buvo pažeminti, tačiau šalia buvo pasodinta erškėtrožių gyvatvorė.
Žemės sklypo savininkai nesutiko su aplinkosaugininkų paskirta bauda ir sprendimą apskundė teismui. Tačiau ir Prienų rajono apylinkės teismas, ir Kauno apygardos teismas pripažino, kad bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Gyventojai raginami informuoti apie pastebėtus pažeidimus.
Aplinkosaugininkų teigimu, daugelį tvorų jų šeimininkai pašalina geranoriškai, nelaukdami, kol bus nubausti. Tikimasi, kad taip bus ir šiais metais.

Nustačius praėjimus užtvėrusią tvorą, jos savininkas ją nuardė tą pačią dieną ir išvengė nuobaudų.

Reidų metu bus tikrinama ne tik tai, ar vandens pakrantės yra praeinamos žmonėms, bet ir kaip laikomasi žvejybos taisyklių, ar tinkamai tvarkomos atliekos ir nuotekos. Pareigūnai ypatingą dėmesį skirs ir miškų tvėrimams, bus tikrinama, ar jie teisėti. Už neteisėtą žemės naudojimą gyventojams gali grėsti iki 145 eurų baudos.
Šiųmetinės akcijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ir vagonėlių bei kitų kilnojamų objektų, pastatytų apsaugos juostose bei zonose, draustiniuose ir panašiose vietose, pašalinimui.
Apie pastebėtas neteisėtas tvoras miškuose ir prie vandens telkinių gyventojai raginami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, nurodant konkrečius duomenis: miestą ar gyvenvietę, vandens telkinio ar miško pavadinimą, kuo tikslesnę vietą, tvoros atstumą nuo vandens.
Apie pastebėtus pažeidimus galima informuoti ir naudojantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacine sistema. Ši sistema leidžia pažymėti tikslią vietą ir pateikti papildomos informacijos.

Laima Duoblienė