Tarp „susiedų“ nėr ko pyktis…

Balandžio 12 d., per Atvelykį, įsiklausę į Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės paraginimą „tarp susiedų nėr ko pykt, ba reikės susitikt“, Išlaužo pagrindinės mokyklos salėje varžėsi Išlaužo, Žvejų, Čiudiškių ir Gražučių seniūnaitijų atstovai. Šįkart jie demonstravo ne sportinius, o meninius, kulinarinius savo gebėjimus, stebino istorinėmis žiniomis apie savo kraštą, suvalkiečių gyvenimo būdo ir tradicijų išmanymu. Bendruomenės pirmininkės Birutės Klimčauskienės, beje, turinčios renginių režisierės išsilavinimą, sumanymu, seniūnaitijų varžytuvės buvo skirtos Etnografinių regionų metams.

Ūkininkai R. ir I. Pažėros dėkoja Išlaužo kaimų bendruomenės pirmininkei B.Klimčauskienei už iniciatyvą surengti seniūnaitijų varžytuves.

„Nusprendėme apsieiti be kviestinių atlikėjų, linksmintis patys taip, kaip mokame ir sugebame. Į pagalbą pasitelkėme seniūnaičius. Pasirodymams pavyko prisikalbinti aktyvesnius, drąsesnius, dainingesnius, kišenėj žodžio neieškančius seniūnijos gyventojus, programą parengėme per tris savaites. Ir, pasak atsiliepimų, renginys praėjo sėkmingai. Į jį susirinko daugiau žiūrovų, nei į kokio profesionalaus atlikėjo koncertą, nes visiems rūpėjo pamatyti, kaip ant scenos pasirodys jų aplinkos žmonės – tėvai, vaikai, kaimynai ar bičiuliai,“ – teigė bendruomenės pirmininkė B.Klimčauskienė.
Seniūnaitijų kiemeliai buvo dailiai išpuošti, stalai – lietuviškais valgiais nukrauti, viena komanda buvo už kitą išradingesnė ir vaišingesnė.
„Gražučiai – linksmučiai“ (seniūnaitis Ričardas Pažėra) didžiavosi prie Gražučių seniūnaitijos prisijungę daugiausia seniūnijos kaimų, savo turtingais ūkininkais, kurie „mažažemių“ varge ir skurde nepalieka. Taip pat pasidalino paslaptimi, kuri turėtų sudominti visas moteris, norinčias susilaukti vaikų. Sako, joms tereikia atvykti prie vieno gandralizdžio Dambravos kaime, šalia pasodinti ąžuoliuką ar pušaitę, į gandrelį gražiais žodžiais prabilti…
Į „Žvelapakaušos gaspadą“ susibūrę Kauno ir Žvejų gatvių, Lapupio, Pakumprio, Šaltupio kaimų gyventojai (seniūnaitis Robertinas Knašys) daugiausia gyrėsi savo geromis gaspadinėmis, kurios įgudusios skilandžius, kindziukus senoviniu būdu paruošti ir išlaikyti, sūrius su saldžia smetona spausti, bandas pečiuje kepti, o karštymečiu – mutinį su uogomis sumaišyti. Apie vieną tokią gaspadinę net dainą sudėjo. Ir apie jos priešingybę – taupų šeimininką mirties patale – nutikimą paporino.
Išlaužo seniūnaitijos (seniūnaitė Asta Tamošiūnienė) „Pančiakų“ pasirodymas buvo trumpas, tačiau iškalbingas. Tautiško šokio metu moterys pareklamavo savo įvairiaspalves kojines – patį saugiausią pensijų taupymo būdą, o praalkusiai komisijai atnešė pačią didžiausią „pakišą“ – pintoje skrynioje pagalve apkamšytus karštus puodus su padažu užpiltais švilpikais.
Čiudiškių seniūnaitijos (seniūnaitė Birutė Skaudžiuvienė) komanda savo pasirodyme pasakojo, kokiomis asmenybėmis, gamtos paminklais, istoriniais įvykiais garsi jų vietovė, svetingai kvietė joje apsilankyti, garantuodami, kad svečiai būsią pavaišinti ir naminiu pyragu, ir kaimiška dešra.
Po prisistatymo, aštrialiežuvių komisijos narių – Renatos Pavlavičienės, Onutės Lebedinskienės, Kęsto Grabausko ir Rimos Žiobienės – pagirti ar per dantį patraukti, komandų atstovai rungėsi, kas tiksliau į bendrinę kalbą „išvers“, paaiškins su lietuvių kalendorinėmis šventėmis, atlaidais ir darbais susijusius liaudiškus posakius ir patarles, kas gražiau atliks lietuvių liaudies dainas. Jiems buvo parengtos ir praktinės užduotys, kuriose teko atlikti senuosius buities ir ūkio darbus. Komandos varžytuves baigė sutartine daina, draugiškai suvalgė ir bendrą prizą – didelį „skruzdėlyną“, bendruomenės pirmininkei B.Klimčauskienei linkint visiems Išlaužo seniūnijos gyventojams būti susitelkusiems į vieną „kumštį“.
Žiūrovams ir svečiams trijų valandų renginys neprailgo, jie galėjo apžiūrėti vietinių tautodailininkų darbų, iš kraičio skrynių ištrauktų senovinių audeklų parodą, skanduoti, „sirgti“ ar kitaip palaikyti pasirinktų seniūnaitijų komandas, pritarti ar „nušvilpti“ nepatikusias vertinimo komisijos pastabas, o vėliau – ir iki soties prisiragauti šeimininkių pagamintų senovinių valgių – „bigo“, švilpikų, kugelio, skilandžio, lašinių, pyragų, žagarėlių, naminio sūrio…
Kalbinti išlaužiškiai teigė, kad tokie bendruomeniškumą skatinantys, pačių žmonių iniciatyva organizuoti renginiai labai reikalingi.
B.Klimčauskienė neslėpė, kad pradžioje daugelį buvo nelengva prisikalbinti lipti ant scenos ir pasirodyti viešai. Tačiau, kai žmonės patikėjo renginio idėja, pasiruošimas vyko sklandžiai. Būtent šiai šventei į vokalinį ansamblį susibūrė dainingi seniūnijos vyrai – Robertinas Knašys, Kasparas ir Otaras Urbanai, Ričardas ir Vytenis Pažėros, Algis Janauskas ir Antanas Gruzinskas. Jų debiutas žiūrovų buvo įvertintas palankiai, todėl bendruomenės pirmininkė rūpinasi, kaip vyrus paskatinti, iš kur jiems koncertinius rūbus gauti, kad neišsivaikščiotų ir toliau kartu su muzikos vadovu Juozu Tamošiūnu repetuotų.
Atradimu tapo ir paskubomis susikūrusi dramos grupė – Aldona Rasimienė, Otaras Urbanas ir Kęstas Duoba, mėgėjai aktoriai labai įtaigiai suvaidino ištrauką iš J.Baltušio kūrinio „Valiusei reikia Alekso“.UAB „Išlaužo žuvis“ už drąsą ir kūrybinę laisvę aktoriams ir muzikantui J.Tamošiūnui įsteigė rūkyklos dūmu kvepiančius prizus.
Kultūrinę programą, supintą iš atskirų epizodų, kartu ruošė ir tėvai, ir vaikai, prisidėjo ūkininkai ir verslininkai. Šventėje buvo pagerbti ir dėmesingai išklausyti senjorai Vytautas Česna, Onutė Ratkevičienė ir Onutė Klimienė, kurie pasidalino šmaikščiais nutikimais, deklamavo eiles, sakė tostus ir palinkėjimus. Į pasirengimą šventei buvo įtrauktas ir seniūnas Tomas Skrupskas, ir pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Žilinskienė, maloniai leidusi šventę surengti mokykloje.
Pagirtina, kad Išlaužo bendruomenė turi kultūrinių ambicijų ir gražių norų stiprinti seniūnijos gyventojų bendruomeniškumą, skatinti jų aktyvumą ir pilietiškumą. Kai kultūra nutolusi ar jos pasiūla menka, bendruomenės nariai patys kuria turiningesnio laisvalaikio perspektyvą savo gyvenamoje vietovėje. Žinoma, tam reikia entuziastų žmonių, kurie ne tik dirba neskaičiuodami laiko, bet ir sugeba uždegti kitus.
Dalė Lazauskienė