Svarbu: ir inžinerinės priemonės, ir eismo kultūra

„Gyvenimo“ redakcijoje prie apskrito stalo padiskutuoti apie saugaus eismo problemas, avaringumą, pilietiškumą susėdo buvę Birštono ir Prienų rajono savivaldybių vicemerai ir komisijų pirmininkai Juozas Aleksandravičius ir Egidijus Visockas, Prienų r. PK Kelių policijos grupės vyr. specialistas Aidas Stravinskas, UAB „Kautra“ Prienų filialo direktorius Jonas Rutkauskas, Pakuonio ir Prienų miesto seniūnai Audrius Narvydas ir Algimantas Matulevičius, Veiverių seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venclovienė bei šio susitikimo idėjos autorius lenktynininkas ir automobilių meistras Rimas Brundza.
– Mažais žingsneliais judame į priekį, – teigė Prienų rajono savivaldybės vicemeras E.Visockas. – Kiek yra lėšų, galimybių, tiek tvarkomos gatvės, keliai.
Jis papasakojo apie pastaraisiais metais mieste ir rajone įgyvendintas eismo saugumą gerinančias priemones: įrengtas naujas perėjas, saugaus eismo saleles, greitį mažinančius kalnelius. E.Visockas pasidžiaugė, kad „iš mirties taško“ jau pajudėjo ir F.Martišiaus gatvės rekonstrukcijos projektavimas.
E. Visocką papildęs seniūnas A.Matulevičius pridūrė, kad projektuotojai labai intensyviai dirba ir jau aptarti visi architektūriniai, inžineriniai, saugumo reikalavimai. F.Martišiaus – Revuonos – F.Vaitkaus gatvių sankryžoje yra numatyta įrengti šviesoforą, šalia Baltic Petroleum degalinės Vilniaus gatvėje – autobusų stotelę, vienoje F.Martišiaus gatvės pusėje – šaligatvius ir kitas saugumą gerinančias priemones.
F.Martišiaus gatvės (kelio Vilnius – Marijampolė atkarpos) rekonstrukcija turėtų būti atlikta 2016-2020 metais. Pirmasis etapas – žiedinės sankryžos ties Birštonu įrengimas – jau įgyvendintas. Antrajame etape bus rekonstruotas kelias nuo Birštono iki Prienų miesto tilto per Nemuną, o trečiajame – Vytauto ir F.Martišiaus gatvės (nuo tilto iki viaduko Marijampolės link).
Birštono vicemero J.Aleksandravičiaus manymu, kalbant apie eismo saugumą, pirmiausia reikia kalbėti ne apie inžinerinius sprendimus, bet apie psichologines problemas:
– Jokie kelio ženklai neprivers vairuotojo elgtis kultūringai.
Jo teigimu, kurorto specifika turi savų ypatumų, tačiau dėl sparčiai didėjančio atvykstančių automobilių, motociklų skaičiaus netolimoje ateityje teks pertvarkyti kurorto eismą. Jis baiminasi, kad miesto parkas greitai gali tapti didele stovėjimo aikštele, nes atvykstantieji nori privažiuoti kuo arčiau, ir vietų, kur galima pasistatyti automobilį, neužtenka. Jis pastebėjo, kad didelių kurorto švenčių metu, kuomet per keletą dienų į Birštoną suvažiuoja po 50 tūkstančių svečių, eismo įvykių neužfiksuojama, nors būna, kad keletui valandų net visiškai paralyžiuojamas eismas.
J.Aleksandravičius piktinosi ūkininkais, kurie ant asfalto išsiliejus tepalams nepasirūpina jų nors užpilti smėliu, o kai po keleto metų toje vietoje atsiranda duobė, jau skundžiasi prasta kelių priežiūra, ir mišką vežančių sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais, kurie pavasariais „išmala“ kelius.
– Kelių priežiūra yra nuolatinis darbas ir jis niekada nesibaigs. Ir duobių neišvengsime, – sakė J.Aleksandravičius.
Pasak Pakuonio seniūno A.Narvydo, būtina kalbėti apie žmogaus gyvybę, ją turi saugoti įstatymai, tačiau mes – visi vairuotojai – matome dalykų, kuriuos reikia taisyti ir kurie kainuoja tikrai nelabai daug. Vienas iš pavyzdžių – matomumą užstojančių želdinių pašalinimas, sferinių veidrodžių, atitvarų įrengimas. Nors gatvių apšvietimas, žinoma, kainuoja, tačiau ši priemonė, seniūno teigimu, pasiteisina. Jis apgailestavo, kad viena Pakuonio gatvė, kuria po vakarinės pamainos namo grįžta darbuotojai, buvo apšviesta tik po įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Jis pasidžiaugė, kad pastebi vis daugiau žmonių, kurie dėvi šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus.
– Keliai pirmiausia skirti transporto eismui, todėl nei draudimai, nei kelio ženklai neišspręs saugaus eismo problemų, nesumažins avarijų skaičiaus, jei žmonėms trūks kultūros, – sakė A.Narvydas. – Turime pradėti nuo mažų darbų, po to eiti prie didesnių. Žmonėms trūksta pilietiškumo, nes jie neįpratinti, kad gali turėti patariamąjį, sprendžiamąjį balsą.
Prienų r. PK Kelių policijos grupės vyr. specialistas A.Stravinskas informavo, kad pernai Prienų rajono ir Birštono savivaldybių keliuose žuvo trys žmonės, šiais metais – vienas. Jo teigimu, dėl įvairių inžinerinių priemonių stokos įvyksta trečdalis avarijų, beveik visų kitų nelaimių pagrindinė priežastis – neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotikų vairuotojai. A.Stravinsko manymu, nemaža dalis neblaivių vairuotojų yra neišaiškinama, nes net jei neblaivus vairuotojas sukelia techninę avariją (o tokių po kiekvieno savaitgalio užregistruojama po kelias), jis neprivalo pasitikrinti blaivumo.
A.Stravinskas taip pat paminėjo, kad apie kai kuriuos valstybinių įstaigų tarnautojus, nuolat pažeidinėjančius KET, žino aplinkiniai, kartais net pareigūnai, tačiau nesiimama priemonių jiems sustabdyti ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms.
R.Brundzos manymu, jauni vairuotojai, kurie ir sukelia didžiumą avarijų, yra pikti, agresyvūs, įžūlūs, išbalansuotos psichikos, nesibaiminantys vairuoti neblaivūs, apsvaigę nuo narkotikų. Jo manymu, siekiant pagerinti eismo saugumą, pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į techninės priemonės, bet į vairuotojų psichoemocinę būseną.
J.Aleksandravičiaus manymu, būtų galima pasimokyti iš užsienio jaunimo, kurie kooperuojasi ir ieško savanorio, norinčio bei galinčio išvežioti neblaivius vakarėlio dalyvius, o pas mus, deja, yra atvirkščiai – vairuoja tas, kuris yra drąsiausias, t.y. daugiausia išgėręs.
– O gal mūsų jaunimas keliuose elgiasi taip, kaip virtualiai vairuoti išmoko kompiuterio ekrane žaisdami žaidimus? – svarstė J.Aleksandravičius.
Veiverių seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė D. Venclovienė įsitikinusi, kad vien tik kalniukai, kelio ženklai ir kitos priemonės nepadės, jei nebus etikos ir žmonės negerbs nei savęs, nei kitų. Jos manymu, mes, vyresnieji, neprivalome vedžioti jaunimo už rankų, tačiau turime būti pavyzdžiu, o mokyklose, šalia kitų dalykų, turi atsirasti saugaus eismo pamokos, nes įvairiuose saugaus eismo konkursuose dalyvauja tik nedidelė dalis mokinių, o visi kiti lieka nuošalyje.
Ji taip pat išreiškė pedagogų bendruomenės norą, kad mokyklos, ypač esančios prie gatvių, būtų aptvertos.
UAB „Kautra“ Prienų filialo direktorius J.Rutkauskas kalbėjo apie dar vieną nerimą keliančią problemą – mokinių rūkymą autobusuose. Jį stebina ir tai, kad apie tai informavus mokinių tėvus, jie nesiima jokių priemonių, nesibaimina, kad rūkydami vaikai gali sukelti gaisrą ir žūti ne tik patys, bet pražudyti ir bendrakeleivius.
J.Rutkauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad autobusai, užsukdami prie Prienų kapinių, neturi kur apsisukti ir kartais yra priversti iki pagrindinio kelio grįžti atbuli.
Kalbant apie pėsčiuosius, kurie, pokalbio dalyvių manymu, pėsčiųjų perėjose jaučiasi visada turintys pirmenybę prieš automobilius, A.Stravinskas atkreipė dėmesį, jog KET yra numatyta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu.
Prienų seniūnas A.Matulevičius atkreipė dėmesį į sankryžą prie vaikų darželio „Gintarėlis“, kuri yra pavojinga ne tik dėl to, kad ten vairuotojai dažnai nepaiso KET reikalavimų ir važinėja per greitai, bet ir dėl to, kad ji neapšviesta.
Jis taip pat priminė, kad vykdoma Dvariuko mikrorajono gyventojų apklausa dėl vienpusio eismo F.Vaitkaus gatvėje būtinumo.