Balandžio 2 d. vykęs paskutinis Birštono savivaldybės tarybos 2011 – 2015 m. kadencijos posėdis prasidėjo ir baigėsi iškilminga gaida.
Posėdžio pradžioje tarp Birštono savivaldybės, Vytauto Didžiojo universiteto ir Birštono Trečiojo amžiaus universiteto buvo pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis labai svarbi įgyvendinant vieną iš universiteto misijų užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą. Bus bendradarbiaujama plėtojant edukacinį turizmą, rengiant paskaitas, mokymus ir seminarus, studentų praktikas, skatinant savanorystę, kuriant bendrus projektus. O posėdžio pabaigoje merė padėkojo už darbą ir įteikė prisiminimo dovanėles visiems Tarybos nariams. Devyni iš jų tęs darbą ir kitoje kadencijoje, o aštuoni aktyvioje politinėje veikloje nebedalyvaus, užleisdami savo vietas naujai išrinktiems Tarybos nariams.
Merė N.Dirginčienė informavo apie iš Vyriausybės atstovo gautus reikalavimus. Vienas iš jų – imtis priemonių ir sumažinti savivaldybėje administracinę naštą. Pasak Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo Žydrūno Zdanavičiaus, savivaldybėje būtų galima plačiau naudoti aukštesnio lygio informacines technologijas, įdiegti daugiau elektroninių paslaugų, taip pat pereiti prie asmenų aptarnavimo „vieno langelio“ principu, tačiau tam reikia ne tik pasiruošimo, bet ir papildomų lėšų, o tai prieštarauja įstatymo nuostatai biudžetines lėšas naudoti taupiai.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos paskirstyta 196 275 eurai savivaldybės kelių tvarkymui, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms. Seniūnijoje daugiausia lėšų – 60 765 eurai – skirta Medeikonių kaimo kelio atkarpos kapitaliniam remontui ir asfaltavimui, 19 670 eurai – Medeikonių kaimo kelio iki Paverknių piliakalnio dangos stiprinimui. Mieste, B.Sruogos gatvėje, numatyta aikštės su inžineriniais tinklais statyba, jai atseikėta 102 094 eurų. Eismo saugumo gerinimo priemonėms teko 10 000 eurų. Tarybos narys Stasys Martinaitis pasinaudojo proga ne pirmą kartą priminti, kad mieste vis dar nepastatytos gatvių pavadinimų lentelės. Administracijos direktorius V.V.Revuckas teigė, kad gatvių pavadinimų lentelės ir namų numeriai užsakyti ir turi būti pagaminti balandžio mėnesį.
Po motinystės atostogų į darbą sugrįžusios savivaldybės gydytojos Eglės Grinevičienės prašymu patvirtinta Birštono savivaldybės 2015 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų sąmata (16000 EUR).
Savivaldybei buvo pateikta 19 programų 18 900 EUR sumai, Bendruomenės sveikatos taryba joms pritarė. Kadangi lėšų poreikis buvo didesnis, nei buvo numatyta Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai įgyvendinti, daugumai programų skirtos mažesnės sumos. Aplinkos tyrimams (oro taršos monitoringui, atvirų vandens telkinių stebėsenai, erkių naikinimui, smėlio vaikų žaidimų aikštelėse tyrimams, Sosnovskio barščio naikinimui, triukšmo matavimams) savivaldybės gydytojas pateikė 6 programas, į Visuomenės sveikatos rėmimo programą 2015 metams įtraukta ir gyventojų dantų protezavimo rėmimo programa. Kitas programas pateikė įstaigos, visuomeninės organizacijos ir bendruomenės.
Prasidedant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos vykdymo laikotarpiui, mažą teritoriją aprėpianti Birštono vietos veiklos grupė galėjo likti ir be finansavimo, todėl, pasak Birštono vietos veiklos grupės pirmininko Jono Kederio, VVG visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta jungtis su Alytaus rajono VVG ir kartu rengti projektus verslumo skatinimui ir naujų darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse. Taryba tam pritarė.
Tarybos nariai atleido Zitą Pranckevičienę iš Birštono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės pareigų, pasibaigus tarnybos pratęsimo terminui, išmokant jai kompensaciją už 157,02 kalendorinių dienų nepanaudotas atostogas. Atsižvelgta į Z. Pranckevičienės prašymą atleisti ją nuo kovo 24 d. Tame pačiame posėdyje nutarta skelbti konkursą ir atrinkti specialistą šiai pareigybei užimti, sudaryta pretendentų atrankos vertinimo komisija. Kontrolierės atleidimas savivaldybei kainuos brangiai, ne tik dėl išeitinės išmokos. Kol neišrinktas naujas kontrolierius, už tūkstantines sumas iš šalies teks pirkti audito įmonių paslaugas UAB „Birštono vandentiekis“, UAB „Birštono šiluma“, Birštono būsto energijos taupymo agentūros, Birštono PSPC, sanatorijos „Tulpė“ 2014 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti.
Biudžeto skyriaus vedėjos Onos Grigonienės prašymu Tarybos nariai patikslino savivaldybės 2015 m. biudžetą. Birštono miesto tvarkymo tarnybai skirta 16598 EUR valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir viešiesiems darbams organizuoti. Birštono savivaldybės tarybai teko 16000 EUR naujiems kompiuteriams įsigyti.
Birštono viešoji biblioteka laimėjo finansavimą projektui „Kai man liūdna ar smagu – su knyga aš gyvenu“. Lietuvos kultūros taryba jai skyrė 1680 EUR. Savivaldybė buvo įsipareigojusi prie šio projekto įgyvendinimo prisidėti 20 proc. koofinansavimu, t.y. 336 EUR. Taip pat bibliotekos prašymu skirta 150 EUR knygų keitimosi nameliui pagaminti, kuris būtų pastatytas Centriniame parke.
Taryba priėmė keletą sprendimų piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo, vienkartinės materialinės paramos skyrimo, savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos, beviltiškų skolų nurašymo klausimais.
Patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Birštono savivaldybės teritorijos viešosiose vietose išdavimą nuostatai, kurių paskirtis – nustatyti vietinės rinkliavos už leidimo teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais Birštono savivaldybės teritorijos viešosiose vietose išdavimą dydžius, vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką, vietinės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarką. Norint teikti mobiliojo ir pripučiamojo batuto, karuselių, atrakcionų pramogas, dviračių, riedlenčių, velomobilių ar elektromobilių, riedžių, vandens dviračių ir valčių, slidžių ir kito žiemos sezono inventoriaus nuomos, kinkomojo transporto paslaugas, dėl leidimų reikės kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių.
Tarybos nariams pristatytoje Birštono kultūros centro 2014 metų veiklos ataskaitoje direktorius Zigmas Vileikis turėjo kuo pasidžiaugti. Kultūros centras, jame veikiantys kolektyvai puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja edukacinę, pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą. 2014 metais kurorte surengta per 150 tarptautinių, respublikinių, regioninių ir vietinės reikšmės renginių, kuriuose apsilankė per 43 tūkst. žmonių. Buvo rengiami valstybinių ir atmintinų dienų paminėjimai, bendradarbiaujama su visuomeninėmis organizacijomis ir įstaigomis, rašomi projektai Kultūros ministerijos kultūros tarybai (gautas 73 tūkst. litų finansavimas).
Birštono kultūros centre aktyviai veikia 18 įvairių meno mėgėjų kolektyvų, kuriuos lanko beveik 270 entuziastų. Penki kolektyvai jau apdovanoti aukščiausiu kultūros įvertinimu – „Aukso paukšte“. Pernai 22 tūkst. litų buvo surinkta iš renginių Kurhauze.
Direktoriaus ataskaita buvo patvirtinta, bet tik po diskusijų. Merė Nijolė Dirginčienė Kultūros centro vadovui turėjo klausimų ir pastabų. Pirmiausia dėl galimybės Kultūros centre teikti mokamas paslaugas. Z.Vileikio teigimu, kituose šalies kurortuose mėgėjų meno kolektyvų lankymas taip pat neapmokestintas, siekiama paskatinti žmones, puoselėjančius liaudies kultūrą ir tautinį meną. Juk, tiesą sakant, ir patys saviveiklininkai neretai prisideda savo lėšomis, kad galėtų išvykti koncertuoti.
Merės teigimu, reikėtų labiau atsižvelgti į tam tikrų gyventojų grupių pageidavimus, o jaunimas nori diskotekų Kultūros centre, pagyvenusieji – šokių vakarų Kurhauze. Ji nesutiko su Z.Vileikio nuomone, esą šokių vakarai sumenkintų reprezentacinį Kurhauzo įvaizdį ir nudėvėtų jo aplinką. Merė apgailestavo dėl tokio požiūrio, sakydama, kad į šiuos pastatus įdėtos milijoninės investicijos turi duoti naudą visiems kurorto gyventojams. „Reikia pasidžiaugti Kultūros centro veikla, organizuojant aukšto lygio renginius, bet centro erdvės turi būti skirtos ne vien žiūrovams, iš kitų miestų atvykstantiems dėl pigių bilietų,“ – sakė ji.
Atsakydama į merės pastabas, Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Roma Žentelienė teigė, kad pernai Kultūros centre buvo surengtos devynios jaunimo diskotekos, tiek, kiek ir buvo pageidauta. Organizuodami vakarus jaunimui, Kultūros centro darbuotojai tikisi ir paties jaunimo iniciatyvos, atsakomybės už viešąją tvarką ir saugumą. Kaip rodo patirtis, jaunų žmonių elgesys diskotekų metu būna nevaldomas, Kultūros centro prieigose jie vartoja alhoholį. Ne tik tai pristabdo diskotekų organizavimą. Anot R.Žentelienės, jaunimas nori klubinės aplinkos, atitinkamo apšvietimo, staliukų su gėrimais, todėl turintieji automobilius dažniau išvyksta į klubus didmiesčiuose.
Į diskusiją jaunimo klausimu įsitraukė ir Tarybos nariai, beje, jų nuomonės buvo skirtingos. Birutės Vokietaitienės ir Onutės Šaulinskienės teigimu, jaunimas norėjo linksmintis visais laikais, ir reikia tam sudaryti sąlygas. Stasio Martinaičio įsitikinimu, Kultūros centras nėra uždaras jaunimui, jame vyksta ir šimtadieniai, ir kiti renginiai. Vytautui Šeškevičiui atrodė, kad diskotekų organizavimu galėtų užsiimti gimnazija. Marytė Gudonytė pastebėjo, kad Kultūros centrui nevertėtų nusileisti į klubinį lygį.
Teigiamai įvertinta sanatorijos „Versmė“ direktoriaus Antano Danio ataskaita. Jo duomenimis, 2014 m. gydymo ir sveikatinimo paslaugomis sanatorijoje pasinaudojo 8091 klientas (2013 m. – 8349). Nors dėl įtemptos politinės situacijos užsieniečių atvyko mažiau, bet jie gydėsi ilgiau. Pajamų, gautų iš komercinių pacientų, surinkta 3 proc. mažiau, bet sanatorijoje daugiau gydėsi pacientų su ligonių kasų kelialapiais. Suteiktų procedūrų skaičius išliko toks pat, kaip ir užpernai – 506102. Anot A.Danio, „Versmė“ ir toliau išlieka reabilitacinio gydymo sanatorija.
Nepaisant to, kad pernai išaugo darbuotojų atlyginimai, maisto produktų kainos, sanatorija įstengė išmokėti visas skolas (14,5 mln. litų), kurios susidarė paėmus paskolą pastatų revovavimui. A.Danys Tarybos narius supažindino su administracijos planais modernizuoti pirmojo ir administracinio korpusų pastatus, statyti pastatus jungiančią galeriją. Merė pasidžiaugė, kad sanatorija dirba sėkmingai ir konkurencingai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vincas Valentinas Revuckas posėdyje pateikė labai išsamią savo ir administracijos skyrių veiklos ataskaitą, kurioje buvo savikritiškas, įvardino pagrindines problemas, kilusias įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su viešosios paskirties pastatų atnaujinimu, gatvių remontu ir dviračių takų tiesimu, sporto aikštynų įrengimu ir kt. Vis dėlto V.V.Revucko teigimu, pastangos gauti ES struktūrinių fondų lėšų buvo to vertos. Renkant sėkmingiausius, naudingiausius ir inovatyviausius ES fondų lėšomis įgyvendinamus projektus Lietuvoje, iš 176 projektų, teiktų apdovanojimui „Europos burės“, Birštono savivaldybės administracijos vykdytas Kurhauzo pritaikymo projektas pateko tarp 27 geriausių ir buvo įvertintas antrąja vieta.
Administracijos direktorius ataskaitoje atkreipė dėmesį į tas sritis, kurių darbą reikėtų tobulinti, atskirų įstaigų ir administracijos skyrių specialistams nurodė silpnąsias veiklos vietas. Jo nuomone, reikėtų išanalizuoti mokinių skaičiaus Birštono savivaldybėje pokyčius, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių daugiabučių namų gyventojai atsisako revovuoti savo būstus, labiau domėtis jaunimo poreikiais ir užimtumu. V.V.Revuckas nebuvo patenkintas prasta seniūnijos kelių būkle, gyventojų atsainiu požiūriu į savo ir kaimynų aplinką, jų įpročiais kur papuola atsikratyti stambiagabaritėmis ir žaliosiomis atliekomis. Direktorius informavo, kad, atsižvelgdamas į gyventojų skundus, jis ketina įsteigti viešosios tvarkos priežiūros specialisto etatą, kuris domėtųsi kurorto aplinkos tvarkymo ir kitais klausimais.
Tarybos nariai administracijos direktoriui V.V.Revuckui klausimų neturėjo, vienbalsiai patvirtino jo ataskaitą ir išskubėjo pakelti taurių už praėjusios kadencijos darbus.
Dalė Lazauskienė










Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).