Šiemet erkės ypač aktyvios

Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius informuoja, kad pernai buvo ištirtos 32 erkės, surinktos Prienų raj. Žvėrinčiaus miške prie sveikatingumo tako (6-iose aptikta Borrelia burgdorferi), bei 29 erkės, surinktos iš Prienų šilo prie Dūmiškių kaimo (4-iose aptikta Borrelia burgdorferi). Reikėtų pažymėti, kad pernai Prienų raj. ir Birštono sav. buvo užregistruota 20 Laimo ligos ir 3 erkinio encefalito atvejai.

 Erkės priklauso voragyvių klasei. Lietuvoje aptinkama apie 10 erkių rūšių, tačiau viena iš pavojingesnių yra iksodinių erkių šeima. Lietuvoje šiai šeimai priklauso Ixodes ricinus erkė, kuri perneša Laimo ligos, erkinio encefalito sukėlėjus. Suaugusios erkės dydis 2-6 mm (pasimaitinusios išpampsta ir tampa žymiai didesnės). Vystymasis vyksta keliomis stadijomis. Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri kelis kartus neriasi, kol tampa suaugusia erke (imago). Erkės –   labai nereiklūs ir neįnoringi gyviai, joms pakanka vos kartą metuose pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis erkių priešas yra sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi, kur pakanka drėgmės.

 Vos tik viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 5 – 7 laipsnių šilumos, erkės iškart suaktyvėja. Joms gyvybiškai svarbu po žiemos pasimaitinti. Vadovaujantis 2010 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V 575„ Dėl kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kiekvienais metais nuo kovo iki lapkričio mėn. atliekamas erkių gausumo stebėjimas.. Prienų rajono ir Birštono savivaldybių teritorijoje parinktas vienas stebėjimo taškas Žvėrinčiaus miške.

 Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas prailgėjo nuo kovo iki  gruodžio mėn. Šiais metais pirmąjį kovo dešimtadienį buvo rastos net 44 erkės (2014 m. – 8). Prie Birštono miesto tvenkinių esančiame miške papildomai buvo surinktos 32 erkės, kurios išsiųstos ištirti dėl Laimo ligos sukėlėjo (Borrelia burgdorferi).

 Kaip išvengti erkių įsisiurbimo:

1. Aplinkos tvarkymas – viena ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta žolė, nesugrėbti lapai, brūzgynai. Todėl labai svarbu erkėms sudaryti nepalankias sąlygas gyventi ir plisti – nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų bei gyvenamųjų namų teritorijas (dažnai šienauti, naikinti menkaverčius krūmynus).
2. Važiuojant iškylauti į gamtą patariama rengtis šviesesniais, ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais drabužiais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus ilgais aulais, užsidėti kepuraitę ar užsirišti skarelę. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą saulėtą aikštelę, sėdėti ar gulėti pasitiesus kilimėlį. Galima naudoti ir erkes atbaidančias priemones (repelentus).
3. Grižus į namus, atidžiai apžiūrėti kūną (ypač erkės mėgsta įsisiurbti į paausius, pakinklius, pažastis, sprandą), iššukuoti plaukus, nuprausti po dušu. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai).

 Įsisiurbus erkei, reikia kuo greičiau ją pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti, vėliau stebėti savijautą. Pastebėjus raudoną dėmę odoje ar pasireiškus į gripą panašiems požymiams, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Pati patikimiausia vienos iš sunkiausių erkių platinamų ligų – erkinio encefalito – profilaktikos priemonė yra skiepai. Šiuo metu yra vakcinos, skirtos tiek suaugusiųjų asmenų, tiek vaikų skiepijimui. Imunitetui įgyti taikomos 3 vakcinos dozės.

    Norintiems pasiskiepinti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Praėjusiais metais Prienų r. ir Birštono sav. buvo įskiepytos 407 dozės, per šių metų 2 mėnesius – tik 9, tačiau pasiskiepyti dar tikrai nevėlu.

Vilija Matulevičienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vyresnioji specialistė