Žolės deginimas – pavojingas įprotis

Pavasaris atneša ne tik gražius orus ir džiugias akimirkas gamtoje, bet ir žolės gaisrus.

Nepamatuojama žala gamtai
Nors teoriškai įmanoma, kad gaisras kiltų nuo žaibo išlydžio ar stiklo šukės, tačiau praktiškai tokių gaisrų nebūna. Į klausimą, kodėl deginama žolė, atsakymo surasti neįmanoma. Specialistų manymu, dažniausiai taip nenušienautų pievų žolę pašalina apsileidę ūkininkai arba manantys, kad, sudeginus žolę, bus patręšta pieva. Šis vis dar gajus mitas seniai paneigtas – įrodyta, kad gaisrai tik skatina dirvožemio eroziją.
Pasak Prienų PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Dariaus Giraičio, nenušienautos pievos deginamos beveik visus metus, tačiau intensyviausiai tai daroma pavasarį.
Žolės deginimas atneša didelių nuostolių gamtai ir turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose gali žūti gyvūnai ir žmonės. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Žala padaroma ir valstybei
Uždegus pernykštę žolę ar ražienas, padaroma žala ne tik gamtai, bet ir valstybei. Juk kainuoja ir ugniagesių gelbėtojų nuvykimas į gaisravietę, ir jų darbo priemonės bei įrankiai. Skaičiuojama, kad ugniagesių ekipažo darbo valanda (tik kuras ir gaisro gesinimo priemonės) mokesčių mokėtojams kainuoja maždaug 70 eurų.
O deginantys žolę ūkininkai rizikuoja netekti Europos Sąjungos paramos.

Gaisrų atvirose teritorijose vis daugėja
Pernai šalies ugniagesiai 5923 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose (2013 m. – 4350 kartų), degančios žolės ir ražienų 4068 kartus (2013 m. – 2824). Gaisrų skaičius atvirose teritorijose išaugo net 36,2 proc. Šie gaisrai išdegino per 10 tūkst. hektarų pievų, ražienų, pamiškių. Dėl pernykštės žolės deginimo kilo beveik 100 miško gaisrų, užsidegė 6 durpynai, kurių gesinimas reikalauja labai daug pastangų ir materialinių išteklių.
Šiemet ugniagesiai į gaisrus atvirose teritorijose jau skubėjo 474 kartus. Vien praėjusį penktadienį šalyje užregistruoti 88 gaisrai, šeštadienį – 117.
Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonių. Pernai tokių žūčių išvengta (2013 m. žuvo 1 žmogus), bet buvo sužaloti 6 žmonės. Dėl sausos žolės deginimo neretai užsidega gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, miškai.
Kauno apskrities ugniagesiai gelbėtojai gesinti gaisrų atvirose teritorijose pernai vyko net 922 kartus. Be to, nemažai tokių gaisrų užgeso be ugniagesių įsikišimo: juos užlijo lietus, užgeso patys arba užgesino juos įplieskę žmonės.
Pernai Prienų rajone atvirose teritorijose kilo 64 gaisrai, Birštono savivaldybėje – 5 (2013 m. – 64 ir 12).

Padegėjus išaiškinti nelengva
Nors pavasaris dar tik prasidėjo, Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams šiais metais, o tiksliau – per praėjusią savaitę – jau penkis kartus teko vykti gesinti užsiplieskusių pievų. Pirmasis gaisras kilo kovo 11 d. Balbieriškio seniūnijos Mardosų k. – maždaug 2 arų plote degė pernykštė nenušienauta žolė.
Kaip sakė Prienų PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas D. Giraitis, padegėjus išaiškinti sunku. Apklausti aplinkiniai dievagojasi nematę, nežiną – gal kas degino sugrėbtus lapus ar šiukšles, nuo jų ir pieva užsiliepsnojusi…
– Žmonės, suprasdami, kad degindami žolę daro nusikaltimą, labiau už baudas visgi bijo viešumo. – kalbėjo D.Giraitis. – Gal, išaiškinus padegėjus, reikėtų juos paviešinti laikraščiuose ir kitose informavimo priemonėse?
Aplinkosaugininkai ir ugniagesiai ragina kaimo bendruomenių atstovus, seniūnaičius būti atidesniems ir pilietiškesniems, drausminti gamtos niokotojus. Juk piktadariai beveik visada būna vietiniai, o kaime visi viską žino, vieni kitus pažįsta.

Žolės deginimas – piktybinis nusikaltimas
Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta tokia administracinė atsakomybė:
– už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnai – nuo 57 iki 289 eurų baudomis;
– už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnai – nuo 115 iki 347 eurų baudomis;
– už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai – nuo 86 iki 173 eurų baudomis;
– už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, piliečiai gali būti baudžiami nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnai – nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.
Pasak Alytaus RAAD Prienų agentūros vadovo Česlovo Meržvinsko, be baudų, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai, ir ji gali siekti tūkstančius eurų.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 28 iki 173 eurų baudomis. Be to, jiems gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Nepraeik pro šalį!
Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
Laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose, o prieš kuriant pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti – užpilti žarijas vandeniu.
Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos.
Pamačius degančią žolę, nepraeikite pro šalį – mažą gaisrą bandykite gesinti patys ir kvieskite ugniagesius tel. 112.
Laima Duoblienė