Sušaukė prisiminimai ir nauji darbai

Jau rašėme, kad Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios išvakarėse buvo išleista mokytojos, vienos iš aktyviausių Atgimimo Sąjūdžio Prienų krašte organizatorių Danutės Dvilinskaitės – Laukienės (1929 – 2013) knygelė „Atgimimo istorijos vingiai Prienų krašte“.

Leidinyje, kurį iškili mūsų krašto šviesuolė parengė gyvendama Prienų globos namuose ir padedama šios įstaigos darbuotojų, autorė primena svarbiausius Atgimimo istorijos Prienų krašte įvykius, faktus, renginius. Tai – kas neturėtų nugulti tik tų įvykių dalyvių atmintyje, o prasmingai papildytų pačių naujausių laikų mūsų krašto, o tuo pačiu ir visos Lietuvos istorijos tarpsnį. Juo labiau, kad dar turime unikalią galimybę papildyti gerbiamos mokytojos kruopščiai rašytą metraštį, nes dauguma Atgimimo Sąjūdžio judėjimo dalyvių bei svarbių akcijų organizatorių yra tarp mūsų ir gerai mena tų dienų įvykius bei faktus.
Džiaugiamės prieš Kovo 11-ąją jų sulaukę ir „Gyvenimo“ redakcijoje. Kodėl pas mus? Todėl, kad būtent „Gyvenime“ (tuomet – „Naujas gyvenimas“) būrėsi Lietuvos kultūros rėmimo fondo Prienų grupė, pakvietusi gyventojus „prikelti“ Kęstučio paminklą. Redakcijoje dažnai rinkdavosi ir Sąjūdžio pirmeiviai. Be to, ir pati knygos autorė beveik penkiasdešimt metų (1964 – 2013) buvo aktyvi „Gyvenimo“ ir jo pirmtako „Naujo gyvenimo“ neetatinė bendradarbė.
Kita vertus, mokytoja Danutė baigiamajame knygelės žodyje mums paliko ir įpareigojimų. Jos nuomone, „…būtina, kol dar ne vėlu, kad rajono bibliotekos, pasitelkusios į pagalbą mokyklas, užrašytų miestelių iniciatyvių grupių sąjūdininkų prisiminimus, rinktų jų veiklos dokumentus, nuotraukas, kurių vieta – krašto muziejuje. Juk Jiezne, Veiveriuose, Skriaudžiuose ir kitur sąjūdininkai buvo labai aktyvūs ir veiklūs. Antra vertus (ir tai svarbiausia!), ar toks Prienų krašto istorijos kaupimas ar populiarumas nėra tiesioginis krašto muziejaus (o ne globos namų!) darbas, kurį jau seniai reikėjo pradėti?“
Ką gali atsakyti, prieš dvejus metus Amžinybėn iškeliavusiai mokytojai. Belieka tik apgailestauti, kad Prienų krašto muziejaus šis, atrodo, toks svarbus istorijos, tegul ir artimos, laikotarpis lyg ir nedomina. Kitaip, argi pirmoji Prienuose iškelta trispalvė dar tebebūtų pas buvusį sąjūdietį Algirdą Mockapetrį, o ne muziejuje? Kaip ir Sąjūdžio tarybos dokumentai. Kadangi muziejaus jie nesudomino, Prienų sąjūdžio tarybos pirmininkė Dainora Šaltienė Kauno apskrities archyvo direktoriaus paprašyta jiems ir perdavė išsaugotus dokumentus. D. Šaltienės teigimu, visi dokumentai buvo kruopščiai, tvarkingai suregistruoti, surašytas ir perdavimo – priėmimo aktas. Viskas padaryta taip, kaip reikia. Sukaupta medžiaga galės pasinaudoti visi, kuriuos domins Prienuose vykę įvykiai ir Atgimimo laikotarpio aktualijos.
Beje, kai kurias iš jų laikas jau vėl ragina prisiminti. Vienas iš svarbiausių rūpesčių – Kęstučio paminklo restauravimas. Prieš dvidešimt trejus metus rėmėjų ir gyventojų lėšomis atstatytam Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio paminklui vėl reikia pagalbos. Nutrupėjo gruntinis tinkas, sulūžinėjo plokštės – taigi būtina skubi restauracija.
Iniciatyvos ėmėsi Prienų seniūnija, išsiuntinėjusi laiškus, skrajutes ir lankstinukus, kviečiančius įmones, įstaigas bei pavienius asmenis prisidėti prie būsimų darbų. Už surinktas lėšas buvo parengta vaizdinė medžiaga, sutvarkyti statinio registracijos dokumentai, parengta paslaugų pirkimo užduotis objekto tvarkybos darbų projekto rengimui. Atlikus viešuosius pirkimus 2013 metų pabaigoje pasirašyta projektavimo darbų atlikimo sutartis su UAB „PK projektavimo biuras“, o pernai architektas Liutauras Kairys parengė projektą.
Po to dar atlikta ir projekto ekspertizė. Tačiau, kaip sakė susitikime redakcijoje dalyvavusi seniūno pavaduotoja Irena Stasytienė, įveiktas tik pirmasis etapas. Laukia daug įvairių organizacinių darbų ir, žinoma, lėšų projekto įgyvendinimui paieška. Jas galima pervesti į Prienų rajono savivaldybės administracijos specialiąją sąskaitą.
Tačiau prieš 23 metus paminklo atstatymo organizaciniam komitetui vadovavusio Gintauto Bartulio bei Sąjūdžio entuziastų Stanislovo Taišerskio, Juozo Križinausko, Jurgio Montvilos ir kitų susitikimo dalyvių nuomone, tiesiog neteisinga, kad Prienuose, turėdami tik vieną istorinį paminklą, vėl kaip prieš 25 -erius metus turime prašyti žmonių paramos. Šiandien tos paramos gal labiau reikia skurdžiai gyvenantiems vienišiems senoliams ar sunkiai sergantiems ligoniams. Ar ne savivaldybės garbės reikalas, o ir pareiga rasti lėšų biudžete ne tik paminklo remontui, bet ir aplinkos sutvarkymui.
Susitikimo dalyviai sutarė parengti kreipimąsi į netrukus darbą pradėsiančią naujai išrinktą Prienų rajono savivaldybės tarybą dėl projekto įgyvendinimo. Beje, pagalbos jau reikia ir kitiems Atgimimo metu atstatytiems paminklams ir partizanų žūties ar jų Amžinojo poilsio vietas paženklinusiems kryžiams. Tikrai per didelė našta gula ant Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkės Dalytės Raslavičienės pečių. Argi unikalaus Veiverių skausmo kalnelio priežiūra tik jos rūpestis?
Taigi pokalbį redakcijoje lydėjo ne tik šiltas susitikimo jausmas, bet ir rūpestis dėl tų vertybių, kurios ir šiandien ne mažiau svarbios, kaip ir prieš dvidešimt penkerius metus.
Ramutė Šimukauskaitė