Pamąstymai po rinkimų šurmulio

Lietuvos valstybė pakiliai sutiko atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės garbingą 25 -erių metų sukaktį. Po visą kraštą nuskambėjo, nuvilnijo įvairiausi šiai progai skirti renginiai. Ketvirtis amžiaus – tai svarbus laikotarpis, per kurį valstybėje išaugo nauja 25 – 30 – mečių jos piliečių karta.
Garbingas Nepriklausomos Lietuvos jubiliejus beveik sutapo su valstybės gyvenime ganėtinai svarbiu įvykiu – savivaldos Tarybų rinkimais. Norėjosi tikėtis, kad per šį laikotarpį Lietuvoje išaugo politinė kultūra, tolerancija, sutvirtėjo visuomenės pilietinis brandumas, politikų moralinės nuostatos, išaugo jų pareigos ir atsakomybės jausmas. Deja, šiuose rinkimuose nesumažėjo grubių pažeidimų, ne visi kandidatai pasimokė iš buvusių rinkimų pamokų ir vadovavosi sąžiningos konkurencinės kovos principais. Tik prasidėjus išankstiniam balsavimui, iškart per visas žiniasklaidos priemones kaip iš gausybės rago pasipylė pranešimai apie tai, kaip balsuoti labiausiai veržėsi varguoliai (tarytum jie būtų užimti kovo 1 -ąją) šiųmečių rinkimų „turguje“ rinkėjo balso kaina išaugo iki 15 eurų. Rinkimų „detektyve“ pasitaikė ginkluotų kandidatų, papirkinėjimų šampanu, kandidatai buvo išbraukiami iš sąrašų, naikinama jų neliečiamybė…
Labai nesmagu, jog šalia rinkimų pažeidimais išgarsėjusių Trakų, Elektrėnų, Šilutės pritapo ir Prienų rajonas. Ar iš tikrųjų tie pažeidimai buvo grubūs, ar tai buvo varžovų provokacijos, bet kuriuo atveju šie atvejai garbės rajonui nedaro.Tad ar taip elgdamiesi galime vadintis rajono patriotais, siekiančiais tarnauti rajono visuomenei?
Teko išgirsti nuomonę: kol bus parsiduodančių – bus ir perkančių. Visiškai teisinga. Bet teisinga ir tai: kol bus perkančių, bus ir parsiduodančių. Veikia turgaus dėsnis: „paklausa – pasiūla.“ Vis dėlto tarp parduodančių balsus ir juos perkančių lygybės ženklo niekaip nedėčiau. Moralės, politinės kultūros požiūriu perkantysis balsus, manyčiau, stovi žemiau nei parduodantis savo balsą. Perkant iš tų, kaip mini spauda, varguolių, bedarbių, dar labiau yra žlugdomas tų žmonių savigarbos, orumo jausmas. Dar nejaukiau, kai taip elgiamasi su jaunimu. Manau, politikams, tokiais būdais siekiantiems politinės karjeros, labai tinka apibūdinimas – braunasi į valdžią savo asmeninius reikaliukus susitvarkyti ar grupinius interesus patenkinti. Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi. Nejaugi neužtenka įstatymais leistinų agitacijos priemonių? Girk save ar savo pasirinktą partiją, politinį darinį kiek tik sugebi: ir žodžiu, ir raštu, ir gražiausia šypsena iš spalvingų plakatų ar lankstinukų. Niekas nedraudžia ir konkurentą, varžovą kritikuoti, svarbu tik tai, kad kritika netaptų varžovo žeminimu, juodinimu ar net grubiu šmeižtu. Taigi kai kuriems politikams verta rimtai susimąstyti.
Po sėkmingo visuomeninių komitetų pasirodymo rinkimuose (tai pasakytina ir apie mūsų rajoną), politologų, kai kurių aukštų politikų komentaruose pasigirdo pastebėjimų ar net nuogąstavimų, kad visuomenininkų sėkmė gali kelti politinei partinei sistemai tam tikrą pavojų. Sutikčiau, kad tai yra rimtas signalas ar iššūkis partijoms, bet politinei partinei sistemai – vargu… Jeigu visuomenininkai daug kur pranoko partijas, tai joms taip ir reikia, gali kaltinti tik save. Kurioms partijoms lemta išnykti iš Lietuvos politinės padangės, tos ir išnyks, nepriklausomai nuo to, ar šie visuomeniniai komitetai išliks, ar kursis nauji (labai tikėtina). Žinoma, nebe pagrindo visuomenėje formuojasi maždaug tokia nuostata: partijos tik riejasi tarpusavyje, kaltina viena kitą, žiūri tik savo siaurų partinių interesų, o visuomeniniai komitetai, susidarę ne partiniu pagrindu, o iš veiklių, aktyvių piliečių, išvengs tų negerovių, kurias gimdo partinė sistema. Bet pasirodo, kad tai tik iliuzija. Tą akivaizdžiai patvirtina ir mūsų rajono rinkimų rezultatai. Sėkmingai rinkimuose pasirodę abu visuomeniniai komitetai atsidūrė priešingose barikadų pusėse. Dar ryškesnis pavyzdys – Šiauliai, kur dviejų visuomeninių komitetų kandidatai į merus „nušlavė“ visus partinius kandidatus ir išėjo į antrą turą. Be abejonės, tarp jų vyko konkurencinė kova, kaip ir partijų tarpusavio santykiuose.
Šiek tiek apie stebėtojus rinkimuose. Esant dabartiniam politikų politinės kultūros, jų sąžiningumo lygiui, jie reikalingi, netgi būtini. Svarbų vaidmenį kovoje su rinkimų pažeidėjais atlieka judėjimas „Baltosios pirštinės.“ Tačiau ką tas stebėjimo rinkimuose būtinumas liudija? Apie kokią vienybę mes šūkaujame iš aukštų tribūnų, kai šitaip nepasitikime vieni kitais?
Mūsų rajone iš 11 -kos politinių vienetų, dalyvavusių rinkimuose į savivaldybės Tarybą, mandatus gavo devynių politinių vienetų kandidatai. Tikriausiai pagal šį rodiklį būsime tarp pirmaujančių šalyje. Panašiai buvo ir po praeitų savivaldybės rinkimų. Gerai tai, ar nelabai? Politologijos mokslo požiūriu, tokio rinkimų rezultato privalumas tas, kad absoliučios rinkėjų daugumos balsai, kaip sakoma, nenuėjo „perniek.“ Mūsų rajone šių metų rinkimuose taip atsitiko su rinkėjų balsais, skirtais Lietuvos žaliųjų ir „Drąsos kelio“ partijoms, nes šios partijos negavo nė vieno mandato į savivaldybės Tarybą. Neigiama tai, kad iš įvairių politinių grupių susidariusios koalicijos nėra stabilios. Prienuose dar gerokai prieš rinkimus patys nekantriausi – penkių politinių vienetų lyderiai – sudarė koaliciją bendram darbui, nesvarbu, kur bus: pozicijoje ar opozicijoje. Taip pasielgdami jie sudarė ir antrą koaliciją iš tų politinių vienetų, kurie gaus mandatus į Tarybą. Tačiau rinkėjai mandatus suteikė dar keturiems politiniams vienetams, kuriems nebeliko ką daugiau daryti, kaip susiburti į koaliciją. Būsimoje savivaldybės Taryboje koalicijos dirbs dvi: viena iš penkių, kita iš keturių politinių vienetų. Abi galime laikyti gausiomis. Politinio gyvenimo patirtis rodo, jog susitarti dėl koalicijos sudarymo gal ir nebūna sunku. Daug sunkiau tą susitarimą išlaikyti. Žiūrėk, per kadenciją po kelis kartus pasikeičia aštrios konfrontacijos ir opozicijos sudėtis, formuojasi naujos frakcijos ir t.t. Tokie procesai trikdo Tarybos darbą, o nuo to kenčia ir rinkėjai. Manau, jog tai puikiai supranta politikai, todėl visomis išgalėmis turėtų vengti aštrios konfrontacijos. Norisi palinkėti ypač valdančiajai koalicijai darnos, susiklausymo, ištvermės ir daug gerų darbų rajono visuomenės labui.
Antanas Krūvelis