Ar dabartiniai ūkininkai turi laiko stabtelėti, įsiklausyti į senolių patarimus ir tik tada į laukus skubėti? Ar apie orus sužino tik iš meteorologų prognozių, ar spėja, pasinaudodami liaudies išmintimi?

Jonas Aliukonis:
– Senoviškų papročių nesilaikau, naudojuosi tik interneto patarimais, skaitau įvairią literatūrą. Į laukus važiuojame tada, kai jau galima įvažiuoti. Kai saulė šviečia – dirbame, kai lyja – ilsimės. Gal ir yra logikos tuose senelių patarimuose, bet aš jais nesivadovauju, net nežinau. Pavyzdžiui, pernai pupas pasėjau jau balandžio 6 dieną, o pagal senovinę išmintį, manau, dar buvo per anksti.

Aleksandras Lugauskas:
– Kai dirva sausa, temperatūra tinkama, reikia važiuoti į laukus. Gal derlių kiek ir veikia mėnulio fazės, bet pagrindinis dalykas – oro sąlygos. Ir norėdamas sužinoti, koks artimiausiomis dienomis bus oras, žiūriu meteorologų prognozes. Dabar jau mokslas pažengęs ir atspėja gerai. Žinau, kad tai patvirtins ir, pavyzdžiui, kregždės. Kai jos skraido aukštai – orai bus geri, jei pažeme – lauk lietaus. Manau, kad reikėtų prisiminti ir senelių patarimus. Fenologinis kalendorius yra paremtas daugiamečiais stebėjimais – ievoms sužaliavus jau galima sėti vienas kultūras, pražydus – kitas, pražydus alyvoms – trečias. Bet tai įmanoma pritaikyti tik mažuose sklypuose.

Juozas Šiugždinis:
– Šimtamečiai pastebėjimai tikrai yra teisingi. Žinau, kad ievoms pražydus jau beveik viską galima sėti. Lygiai taip pat žinau, kad per Jonines visą laiką lyja, todėl iki to laiko šienas jau turi būti nupjautas, sudžiovintas ir suvežtas. Sako, kad dabar orai „susimaišė“ ir gamta išdaigas krečia. Ir seniau visko būdavo – ir kovo mėnesį būdavo atšilę taip, kad apsėdavo laukus, ir sausio mėnesį didžiuliai Nemuno potvyniai būdavo. Seniau žmonės labai laikydavosi įvairiausių papročių, atsižvelgdavo ir į mėnulio fazes, ir tam tikromis dienomis žemės nedirbdavo. Aš į mėnulį dairausi tik skerdžiant kiaulę. Dabar, kai jau pensininkas ir laiko turiu daugiau, gal ir galėčiau į kai kuriuos patarimus atsižvelgti, tačiau anksčiau, kai dar dirbau ir valdiškam darbe, tam nebuvo laiko.

Pranas Račkys:

Naudojuosi vienu iš senovės atkeliavusiu patarimu – per pilnatį sėk, tai bus geras derlius. Pasitvirtina – pilni aruodai. Žinau, kad vakare didelė rasa ant žolės pranašauja gerą kitos dienos orą. O jau kuliam, tai kaip Dievas duoda – geri orai, sausi grūdai ir griebiam…

Onutė Skvernelienė:
– Aš retai prisimenu liaudiškus patarimus, nors daug ką žinau. Gal mano ranka gera, kad viskas ir taip gerai užauga. Prisimindama senolių išmintį, stengiuosi iki gegužės 9 dienos nieko nesėti, nes dar žemė šalta. Žinau ir kai kuriuos požymius, pagal kuriuos galima orus prognozuoti – pavyzdžiui, varlės garsiai kurkia prieš lietų. Viskas gamtoje sustyguota, todėl vertėtų sėti, sodinti, atsižvelgiant į tai, kada ievos, alyvos, jazminai ir kiti augalai sužaliuoja ar pražysta. Tokių patarimų randu internete, tik mažai naudojuosi, nes, laikantis jų, visiems darbams neužtektų laiko.

Algis Petraška:
Senolių išminties mažai žinau, todėl mažai kuo ir naudojuosi. Visi žino, kad jei vakare matom žvaigždėtą dangų, kita diena bus giedra. Taip pat pastebėjau, kad rudenį, jei vieną dieną būna šalna, tai už trijų dienų lis. Mama sėdavo ir sodindavo žiūrėdama į mėnulio fazes, pagal tai, kada koks augalas pražysta, bet aš to nežinau. Darbus dirbame, kai leidžia orai.
Laima Duoblienė