Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis situacija Prienų rajono ir Birštono savavivaldybėse 2014 m.

Per 2014 m. buvo užregistruota 9227 užkrečiamosios ligos. Didžiausią procentą užkrečiamųjų ligų struktūroje sudarė gripas ir ŪVKTI – 94 proc., be šių infekcijų, buvo užregistruota 467 užkrečiamosios ligos (tai yra 12 proc. daugiau nei 2013 m.), iš jų 45 Birštono savivaldybėje ir 422 Prienų rajone. Šios užkrečiamosios ligos pasiskirstę taip: per orą plintančios ir ligos, kurių išvengiama skiepijant (epideminis parotitas, kokliušas, meningokokinė infekcija, pneumokokinė infekcija, vėjaraupiai, bakterinis bei virusinis meningitas, skarlatina) – 60 proc.; per maistą ir vandenį plintančios ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką (kampilobakteriozė, jersinijozė, salmoneliozė, kitos bakterinės bei virusinės žarnyno infekcijos)– 24 proc. Įvairių kirminų sukeltos ligos (parazitozės) sudarė 5 proc., kūno dangų infekcijos (niežai, pedikuliozė, grybelinės ligos) – 6 proc., erkių platinamos ligos (zoonozės) – 5 proc.

Per orą plintančių infekcijų užregistruota 267. Daugiausia buvo sergančiųjų vėjaraupiais (80 proc.) ir skarlatina (19 proc.). Lyginant su 2013 metais, vėjaraupių užregistruota 47 proc. daugiau, ypač padidėjo sergamumas Prienų rajono savivaldybėje (2 kartus). 2,5 karto išaugo sergamumas skarlatina. Šiomis ligomis dažniausiai sirgo ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai.

            Praėjusiais metais užregistruota 10 naujų atviros plaučių tuberkuliozės atvejų, iš jų – susirgęs vienas mokinys. Iš viso Prienų r. ir Birštono savivaldybės teritorijose gyvena 25 sergantys šia liga asmenys, iš jų 23 – Prienų r. Pagal amžiaus grupes daugiausia sergančiųjų yra darbingo amžiaus asmenų (30 – 60 m.).

            Per 2014 m. buvo užregistruota 107 per maistą, vandenį ar aplinką plintančios ligos. Dominuoja virusinės kilmės žarnyno infekcijos (51 proc.) bei nepatvirtintos (31 proc.) bakterinės žarnyno užkrečiamosios ligos. Nustatyta 4 šeiminiai grupiniai susirgimai (2 ir daugiau sergančiųjų vienoje šeimoje), kurių pagrindinė priežastis – asmens higienos įgūdžių stoka bei maisto gamybos technologinio režimo pažeidimai (nepakankamas apruošimas šiluma, netinkamas maisto produktų laikymas). Džiugu, kad jau kelerius metus iš eilės, neužregistruotas nė vienas dėl maisto tvarkymo įmonės kaltės kilęs žarnyno užkrečiamosios ligos protrūkis.

                 Parazitinių (kirminų sukeltų) ligų buvo užregistruota 22 atvejai, 70 proc. sudaro vaikų sergamumas enterobioze (spalinėmis).

            Erkių platinamomis ligomis (zoonozėmis) praėjusiais metais sirgo 23 gyventojai. Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse užregistruota 20 Laimo ligos ir 3 erkinio encefalito atvejai.

             Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais, 2013-2014 metų gripo sezono metu, išvengta gripo epidemijos abejose savivaldybėse, to negalima pasakyti apie šiuos metus.

            Ką daryti, kad nesirgtume užkrečiamosiomis ligomis:

 

Viena pagrindinių užkrečiamųjų ligų nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena. Rankas reikia plauti:

  • visada, kai rankos matomai yra nešvarios;
  • kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;
  • prieš maisto gaminimą ir po jo;
  • kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
  • kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (kraujas ir kt.);
  • prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį;
  • kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
  • pakeitus vaikams sauskelnes;
  • po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;
  • slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.

Siekiant išvengti oro lašiniu būdu plintančių infekcijų, labai svarbu laikytis kosėjimo ar čiaudėjimo etiketo bei vengti artimo kontakto, ypač sveikinantis (saugus atstumas yra apie 1 m).

Labai svarbus ir savalaikis sergančio užkrečiamąja liga asmens izoliavimas bei gydymas.

Išvengti daugelio infekcinių ligų padeda ir specifinės profilaktikos priemonės, tai – skiepai. Primename, kad vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis turi būti paskiepyti nuo dešimties ligų (difterija, epideminis parotitas, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, kokliušas, poliomielitas, raudonukė, tymai, stabligė, hepatitas B, tuberkuliozė). Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, papildžius LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2014-10-01, padidino ASPĮ ir tėvų aktyvumą, skiepijant vaikus šia valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama vakcina. Vadovaujantis patvirtinta Nacionaline imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programa, nuo 2007 metų visoje Lietuvoje, kasmet rizikos grupių asmenys (asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; vyresni nei 65 metų asmenys; asmenys iki 65 m., sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai) nemokamai skiepijami nuo sezoninio gripo. Šiuo metu vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys nemokamai skiepijami nuo tokių labai sunkių užkrečiamųjų ligų, kaip stabligė ir difterija. Visiems norintiems taipogi yra galimybė pasiskiepyti ir mokamomis vakcinomis, t.y. nuo erkinio encefalito, Roto virusinio viduriavimo ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų.

 Vilija Matulevičienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vyresnioji specialistė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.