Įvertinti riziką ir sugrąžinti gyvenimo viltį

Vasarį Prienų kultūros ir laisvalaikio centro mažojoje salėje vyko rajoninė konferencija „Savižudybių prevencija. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba“, kurią organizavo Prienų pedagoginės – psichologinės tarnybos, Švietimo skyriaus, Švietimo centro specialistų komanda. Konferencijos tikslas – įvertinti situaciją rajone, aptarti įgyvendinamas savižudybių prevencijos priemones ir įvairių institucijų atstovus paraginti aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant išvengti skaudžių nelaimių. Ši konferencija – viena iš 2014 m. parengtos Prienų rajono savivaldybės savižudybių prevencijos programos priemonių.

Į konferenciją savižudybių prevencijos tema susirinko švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos įstaigų specialistai.

„Tik bendromis visų visuomenės institucijų, bendruomenių ir šeimos pastangomis įmanoma pakeisti tragišką statistiką“, – atidarydama konferenciją pabrėžė Prienų pedagoginės – psichologinės tarnybos direktorė Angelė Vasiliauskienė.
Problemos mastai
Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Dainiaus Butrimo teigimu, 2013 m. komisariate užregistruota 14, o 2014 m. – 15 ikiteisminių tyrimų, susijusių su savižudybėmis. Prienų rajone dažniausiai iš gyvenimo savo noru išeina 50 – 60 metų amžiaus žmonės. Jauniausiam buvo 16 metų, vyriausiam – 83.
Deja, pasak D.Butrimo, pranešimai apie įvykius užfiksuojami, kai nieko pakeisti jau negalima, todėl jis kvietė mokyklų atstovus, socialinius pedagogus, psichologus glaudžiau bendradarbiauti su pareigūnais, pranešti apie žinomus kurstymo nusižudyti, paauglių reketavimo ir patyčių, įvairių sektų propaguojamo mirties kulto atvejus. Per dvejus metus visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, neradus kitų asmenų kaltės įrodymų. D.Butrimas priminė, kad už šias nusikalstamas veikas numatyta baudžiamoji atsakomybė iki 4 metų laisvės atėmimo.
Pareigūnas išskyrė šias savižudybių priežastis – jauni žmonės dažniausiai pasirenka nebūtį dėl nelaimingos meilės, nesutarimų tarp bendraamžių, vyresnius sugniuždo bedarbystė, skolos, nepatenkinama socialinė padėtis.
Tačiau šis poelgis neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Jį dažniausiai paskatina biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma.
Visuomenėje nerimą kelia tai, kad vaikų savižudybių nuo 2010 metų vis daugėja, jos dažnesnės tarp berniukų. 2012 m. duomenimis, daugiausia savižudybių buvo užfiksuota Kauno apskrityje – 25 proc. visų Lietuvos atvejų (15 – 17 m. a. grupėje – 4 berniukai ir 2 mergaitės). Bandymai nusižudyti 20 kartų dažnesni, nei pačios savižudybės.

Konferencijos metu veikė mokinių piešinių ir rašinių paroda tema „Renkuosi gyvenimą“.

Kodėl vaikai pažeidžiami?
Prienų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Vestos Stankevičienės teigimu, savižudybių skaičius labai svarbus rodiklis, atspindintis vaikų psichinę būklę. Pasak specialistės, jų psichikos raidai gali turėti įtakos ne tik paveldimumas, bet ir fizinė, socialinė aplinka, gyvenimo būdas, įpročiai.
Specialistės pateiktais duomenimis, 2013 m. sergamumas ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų, virškinimo ligomis, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas, rajono vaikų iki 17 metų grupėje žymiai viršijo Lietuvos vidurkį. Rajono vaikams būdingas ir aukštas sergamumas nuotaikos sutrikimais (197, 86 atvejo 100 tūkst. rajono gyventojų, šalyje – 68,93 atvejo).
Apklausų duomenimis, Lietuvos vaikai patys nelaimingiausi Europoje, tarp jų labiausiai paplitusios bendraamžių patyčios. Patyčios siejasi su jų sveikatos negalavimais: liūdesiu, irzlumu, bloga nuotaika, dažna nervine įtampa, susirūpinimu.
Moksleiviai, turintys per didelį mokymosi krūvį, dažniau jaučia nerimą ir įtampą. Situaciją pablogina psichotropinių medžiagų vartojimas, priklausomybės nuo žaidimų, mobiliųjų telefonų, interneto. Nors šeima vaikui turėtų tapti užuovėja nuo aplinkos veiksnių, devyni iš dešimties paauglių teigia, kad tėvai jų nesupranta, ignoruoja jų jausmus, nepastebi, neišklauso.
„Nestabilūs šeimos santykiai ir vaikų nepriežiūra didina vaikų savižudybės pavojų“, – pabrėžė V.Stankevičienė.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Olisevičienė pastebėjo, jog socialinės rizikos šeimose vaikų polinkis į suicidą yra dažnesnis dėl nuolatinio tėvų girtavimo, nesugebėjimo pasirūpinti vaikais, psichologinio diskomforto, neužtikrintos ateities, aplinkinių patyčių, psichotropinių medžiagų vartojimo.
Anot skyriaus vedėjos, pažeidžiamesni, jautresni yra ir globojami vaikai. Pastebėta, kad dažniau apie savižudybę susimąsto ne valdiškų įstaigų globotiniai, bet vaikai, globojami kitose, netgi giminaičių, šeimose. Todėl, pasak R. Olisevičienės, reikėtų didinti reikalavimus globėjų šeimoms, jos turėtų būti pasirengusios ne tik psichologiškai, bet ir materialiai, kad užtikrintų globotiniui reikiamas sąlygas visapusiškai augti kaip asmenybei.
Glaudesnio bendravimo mokyklose reikia ir su tais vaikais, kuriems nustatyta laikinoji globa tėvų, dažniausiai vykstančių uždarbiauti į užsienį, prašymu. Kai kurie paaugliai sunkiai išgyvena išsiskyrimą su tėvais, jaučiasi jiems nereikalingi, jiems trūksta artimų žmonių, su kuriais galėtų pasidalinti savo sėkmėmis ir problemomis. R.Olisevičienės teigimu, nepilnamečių psichiką neigiamai veikia ir smurtas artimoje aplinkoje.
Uždari, vieniši, sutrikę vaikai neretai tampa narkotinių medžiagų platintojų taikiniu, jiems „meškos“ paslaugą daro „geradariai“ dėdės, kaimynai ar bendraamžiai, kurie „dėl drąsos“ pasiūlo išgerti taurelę alkoholio, užsirūkyti, ir taip juos įtraukia į pražūtingą gyvenimo ratą.
Atpažinti ir tinkamai reaguoti
Mūsų rajone savižudybių prevencinės programos realizuojamos per švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos institucijų veiklą. Jų atstovai konferencijoje dalinosi savo žiniomis, darbo metodais ir patirtimi, kaip mokyklose, šeimose ir visuomenės grupėse sudaryti palankias vaikų psichinės sveikatos, bendravimo ir bendradarbiavimo sąlygas, kontroliuoti aplinkos rizikos veiksnius.
Siekdami surinkti reikiamą informaciją apie pažeidžiamus vaikus ir paauglius, laiku reaguoti iškilus problemoms, Prienų Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai bendradarbiauja bemaž su šešiolika rajoninių ir respublikinių organizacijų.
Prienų PPT direktorės A.Vasiliauskienės teigimu, 2009 m. ir 2012 m. buvo organizuoti mokymai pedagoginių – psichologinių tarnybų psichologams, kaip parengti mokyklų krizių valdymo komandas, vaiko gerovės komisijų narius, mokyklų bendruomenes tinkamai reaguoti kilus krizei, mažinant jos destruktyvias pasekmes, pasikartojimo tikimybę, ir teikti bendruomenei veiksmingą pagalbą. Prienų PPT psichologė E.Padelskienė vedė mokymus rajono švietimo įstaigų Vaiko gerovės komisijų nariams, klasių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams. Jie įgijo žinių apie savižudybės riziką, jos atpažinimą ir įvertinimą bei prevenciją mokyklose.
Rajono mokyklos yra patvirtinusios institucinio bendradarbiavimo modelius, pagal kuriuos dirba savižudybių prevencijos srityje. Pasak „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Dalios Skučienės, mokiniams teikiama specialioji, pedagoginė, socialinė ir psichologinė pagalba, veikia Vaiko gerovės komisija, taikomos įvairios pagalbos vaikui specialistų, mokytojų, klasės auklėtojų bendradarbiavimo formos. Vykdoma projektinė veikla, sprendžiamos vaikų mokymosi, auklėjimo, pamokų nelankomumo ir saugumo problemos. Tariamasi su Mokyklos taryba ir administracija, atskirai dirbama su tėvais, kviečiami į pagalbą socialiniai partneriai (Prienų PPT, Socialinių paslaugų centras, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, policija, Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centras ir kt.).
„Tik bendradarbiaudami ir laikydamiesi susitarimų, mes galime pasiekti norimų rezultatų, nes kiekvienas turime kokių nors žinių ir gebėjimų, kuriuos būtina perduoti kitiems,“ – akcentavo D.Skučienė.
„Revuonos“ pagrindinės mokyklos psichologė Violeta Bendinskienė konstatavo, kad mokykloje atlikti priešmokyklinės grupės ir pirmų – penktų klasių mokinių savijautos ir adaptacijos tyrimai rodo sėkmingą jų socializaciją. Programos OLWEUS kasmet atliekami tyrimai parodė, kad patyčių mastas procentine išraiška kasmet vis mažėja.
Pasak psichologės, efektyvi pagalba mokiniui, padedanti išvengti suicidinės krizės, susideda iš geros psichinės sveikatos sąlygų, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosferos kūrimo, gerų tarpusavio santykių, rūpinimosi vienas kitu.
Keičia šeimų įpročius
Prienų socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Inga Barkauskienė pasakojo apie pastangas, dedamas dirbant su socialinės rizikos šeimomis, ugdant ir palaikant jų socialinius ir tėvystės įgūdžius, padedant tvarkytis namuose, per individualius ir grupinius užsiėmimus gerinant jų laisvalaikio kokybę ir užimtumą.
Rengiami reidai į namus, kurie padeda identifikuoti šeimoje kylančias problemas, tiksliau įvertinti vaikų situaciją šeimoje, laiku suteikti pagalbą, apsaugoti vaiką nuo neigiamos įtakos, tėvus motyvuoti spręsti problemas savarankiškai. Socialinių paslaugų centre veikia tėvystės klubas, moterų savitarpio pagalbos grupė, tėvams teikiamos socialinės ir psichologinės konsultacijos, organizuojami meniniai, sveikatinimo užsiėmimai, rengiamos stovyklos vaikams, koncertai, šventės, ekskursijos.
I.Barkauskienės manymu, pasiteisino prevencinė programa vaikams „Linas“, vykdyta Jiezno seniūnijoje ir Prienų mieste, kurios metu vaikai buvo mokomi bendrauti, atskleisti, išsiugdyti atsparumą priklausomybėms. Šiemet gautas finansavimas užtikrins Vaikų dienos centro veiklos tęstinumą.
Būtina gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą
Šiandien savižudybės pripažįstamos kaip viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Prienų pedagoginės – psichologinės tarnybos socialinės pedagogės, ekspertės Dalės Daivos Gasparavičiūtės pastebėjimu, per pastaruosius dvidešimt metų mūsų šalyje savižudybių prevencija praktiškai pasirūpinta nebuvo. 80 proc. resursų skiriama vaistams kompensuoti, jokios kitos modernios paslaugos neprieinamos, o teigiamas iniciatyvas savižudybių prevencijos srityje dažniausiai įgyvendina nevyriausybinės organizacijos privačių rėmėjų lėšomis.
Todėl šalyje reikia pagerinti visų psichikos sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, skirti tam atitinkamą finansavimą, neribojant nemokamų konsultacijų skaičiaus, skatinant specialistų komandinį darbą, taip pat ir pacientų namuose.
„Įvairiausios priemonės prevencijai ir medicininei bei psichologinei intervencijai bus veiksmingos tuomet, jei jos taps valstybinės strategijos dalimi, ir skirtingi pagalbą teikiantys lygmenys bus sujungti“, – teigė D.D.Gasparavičiūtė.
Prienų PPT direktorės A.Vasiliauskienės teigimu, mokyklose trūksta psichologų, į rajoną gydytojas vaikų psichiatras atvyksta kartą per mėnesį. Pedagoginė psichologinė tarnyba stengiasi kompensuoti šiuos trūkumus: į mokyklas vyksta tarnybos psichologė, šiais mokslo metais Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirba vaikų psichiatras, nors ir labai mažu krūviu.
Konferencijos dalyviai konstatavo, kad suicidų prevencija ir kontrolė anaiptol nėra lengvas uždavinys, tačiau įmanomas, tik ši veikla turi būti įvairiapusiška ir vykdoma koordinuotai.
Parengė Dalė Lazauskienė

Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų, stresų, depresijos. Tačiau net ir juodžiausia situacija nesitęsia amžinai. Iš kiekvienos situacijos galima rasti išeitį.