Suvažiavime aptarta sudėtinga pieno gamintojų situacija

Vasario 24 dieną daugiau nei 2100 ūkininkų, iš visos Lietuvos kampelių suvažiavusių į visuotinį Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimą, kėlė reikalavimus, kad žemės ūkis būtų pripažintas prioritetine valstybės politikos sritimi. Solidarumą su šalies ūkininkais pademonstravo ir daugiau nei 80 pieno gamintojų iš Prienų rajono savivaldybės.

Priimtoje bemaž dvidešimties punktų rezoliucijoje svarbiausi reikalavimai Vyriausybei – pieno gamintojams už žaliavinį pieną mokėti ne mažiau nei Europoje, vidutiniškai po 32 euro centus, kompensuoti 33,3 mln. eurų nuostolių, kuriuos pieno gamintojai per tris pastaruosius mėnesius patyrė dėl Rusijos embargo, taip pat padidinti tiesiogines išmokas. Siekdami atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į beviltišką situaciją, kurioje šiandien yra atsidūrę pieno gamintojai, po suvažiavimo ūkininkai surengė tyliąją protesto akciją. Lydima policijos automobilių, jų autobusų vilkstinė apsuko ratą apie Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją, joje buvo ir du autobusai iš Prienų rajono.

LITEXPO parodų ir kongresų centre vykusiame suvažiavime įžanginį žodį taręs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis konstatavo, kad pieno sektorius ties žlugimo riba. Pasak jo, Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europoje, pieno supirkimo kainos žemos, smulkiesiems temokama vos 11 euro centų už kilogramą pieno, stambesnieji gauna po 17 euro centų. Dėl Rusijos embargo vien tik rugpjūčio mėnesį ūkininkai prarado apie 30 milijonų litų pajamų. Metų pabaigoje situacija nepagerėjo. Pieno gamintojai patyrė beveik 120 mln. litų arba 35 mln. eurų nuostolio. Pasak jo, ES ir Lietuvos Vyriausybės skirtos kompensacijos nuostoliams padengti buvo tik laikinos priemonės, nesprendžiančios situacijos iš esmės. Šių metų sausį pieno supirkimo kaina krito dar 10 – 13 proc.

J.Vilionio teigimu, niekas neprognozuoja, kas laukia pieno ūkių, kai, panaikinus kvotas, į Lietuvą plūstels dideli kiekiai pieno. Šalies pieno ūkis tampa nekonkurencingas, iš jo traukiasi kai kurios žemės ūkio bendrovės ir atskiri ūkininkai. Nors situacija gerai žinoma Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai, žemdirbiai pasigenda skubių priemonių plano, kaip išgelbėti žemės ūkį. „Apkarpyta“ Kaimo plėtros programa, Gyvulininkystės skatinimo programa liko tik popieriuje, veislininkystės sektorius merdi, sutrikęs žemės ūkio specialistų rengimas, kyla neaiškumų ir dėl paramos ūkių modernizavimui.

J.Vilionio manymu, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pasiūlymas reguliuoti kainas yra vertinamas teigiamai, tačiau nežinia, ar jis sulauks pritarimo Seime, kuriam spaudimą daro perdirbėjų ir prekybininkų interesams atstovaujantys lobistai.

Suvažiavimo pirmininkas ragino priimti rezoliuciją, kuri turėtų būti įgyvendinta per mėnesį. Priešingu atveju, žemdirbiai žada savo teises ginti radikalesniais būdais. Lietuvos pieno gamintojų asociacijai, įstojusiai į tarptautinę asociaciją, atsiveria galimybės ginti šalies ūkininkų interesus ir Europos Sąjungos lygmenyje, – sakė jis.

Suvažiavime buvo prisiminta 2002 metų žemdirbių akcija, kuomet jie blokavo kelius ir už tai jos organizatoriai buvo teisiami. Nors Strasbūre jie buvo išteisinti, teisingumo ministras Juozas Bernatonis delsia pasirašyti taikos sutartį, tai, pasak J.Vilionio, jam nedaro garbės. Ūkininkams, kurie buvo teisiami, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įteikė padėkas, juos suvažiavimo dalyviai pagerbė atsistodami, čia pat, salėje, buvo renkamos aukos advokatų paslaugoms apmokėti.

Į tai labai operatyviai sureagavo šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Kiek vėliau atvykęs pasveikinti suvažiavimo dalyvių Vyriausybės vadovas informavo susirinkusius apie telefoninį pokalbį su išvykusiu J.Bernatoniu ir perdavė jo pažadą, kad teisminiai procesai prieš akcijos vykdytojus bus nutraukti.

Iš suvažiavimo tribūnos ne kartą nuskambėjo priekaištai perdirbėjų ir prekybininkų adresu. Nors jų atstovai ir buvo kviesti į suvažiavimą, jie kvietimą ignoravo.

Rezoliucijoje konstatuota, kad per metus pieno supirkimo kainos buvo sumažintos 30,2 proc. ir tapo pačios mažiausios Europos Sąjungoje. Toks pieno kainų lygis net ir su paramos lėšomis jau kuris laikas nepadengia palyginti mažų mūsų šalies ūkiuose savikainos išlaidų bei verčia ūkius likviduoti karves.

Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, kuris, remdamasis statistiniais duomenimis, apžvelgė situaciją pieno rinkoje, vienodi pieno supirkimo kainų pokyčiai leidžia įtarti perdirbėjų susitarimą.

Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius neabejojo dėl monopolinio perdirbėjų susitarimo. Jo teigimu, šiandien geriamojo pieno kainoje didžiausia dalis – net 37 proc. – atitenka perdirbėjams (žemdirbiams – 25 proc., prekybininkams – 21 proc., ovalstybei 17 proc), todėl kol ūkininkai patys nepasistatys pieno perdirbimo įmonės, negalės daryti įtakos pieno kainoms. M. Butkevičius prognozavo liūdną kaimo ateitį. Ir ne tik dėl nuostolingos gamybos ar apyvartinių lėšų trūkumo ūkiuose. Jis atkreipė dėmesį į aukštus aplinkosauginius ir mokestinius reikalavimus, keliamus vos galą su galu suduriantiems ūkininkams, bei investicijų trūkumą. Ūkių nuosmukiu pasinaudoję juos taikosi supirkti finansinių grupuočių atstovai, kuriuos domina konsoliduota žemė, – perspėjo M.Butkevičius.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, išanalizavęs dviejų ūkių finansinius rodiklius, konkrečiais pavyzdžiais pagrindė, kaip per 15 metų dvigubai ar po kelis kartus išaugo pieno gamintojų išlaidos pašarų ruošimui, trąšoms, technikos įsigijimui, kurui, atlyginimams, mokesčiams, tuo tarpu jų pajamos nepadidėjo. Palyginti pieno supirkimo kainas 2014 metų ir 2015 metų vasario mėnesiais, jos nukrito beveik 50 proc., o pieno produktų kainos parduotuvėse nuolat augo.

B.Markauskas piktinosi, kad perdirbėjams, kurie iš kitų šalių importuoja maždaug 21 proc. nuo Lietuvoje pagaminamo pieno kiekio, skiriama parama. Jo įsitikinimu, tokiu būdu nacionaliniais pinigais smukdomi Lietuvos pieno gamintojai. B.Markauskas apgailestavo, kad dėl spartaus gamybos kaštų augimo, silpnos kooperacijos, didelių kaštų į ES reikalavimų atitikimą, pieno sektorius tampa nepatrauklia žemės ūkio gamybos šaka.

„Situacija tragiškai komiškai nedėkinga,“ – savo pasisakyme teigė žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas, piktindamasis, kad ūkininkams, be pridėtinės vertės mokesčio, reikia mokėti ir 5 proc. pajamų mokestį nuo savo apyvartos. Pasak jo, lietuviams reikėtų iš prancūzų pasimokyti, kaip apginti savo teises.

Panašios nuotaikos persmelktas buvo ir Mažeikių rajono ūkininko Sauliaus Kuznio pasisakymas. Jis ūkininkus ragino kooperuotis, kad šiais Ožkos metais netektų pavirsti atpirkimo ožiais.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė kalbėjo apie veislininkystės sektoriaus problemas, aukštas gyvulių produktyvumo kontrolės ir kitų paslaugų kainas, atkreipė ministerijos dėmesį į perteklinius reikalavimus ir taisykles galvijų augintojams.

Nuo pieno gamintojų problemų nenusišalino Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai, suvažiavime dalyvavo net septyni iš dešimties jo narių, tarp jų – ir mūsų krašte gerai žinomi Vytautas Kamblevičius bei Bronius Pauža. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pripažindamas pienininkystės problemas, kvietė suvažiavimo dalyvius labai tiksliai suformuluoti savo pasiūlymus įstatymų leidėjams. Anot jo, pieno gamintojai gali išsikovoti palankesnes derybines pozicijas su perdirbėjais, jungdamiesi į kooperatyvus.

Suvažiavimo darbą stebėjusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pastebėjo, kad ministerija šiuo sunkiu žemdirbiams laikotarpiu neliko nuošalyje, ji susiderėjo dėl 50 mln. litų iš ES biudžeto nuostoliams kompensuoti, dar 30 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto, kompensacijos jau pervestos pieno gamintojams ir padėjo išlyginti 2013 ir 2014 metų pajamas. Pasak jos, sunkiausias etapas dar tęsiasi. 2015 m. sausį vėl krito pieno supirkimo kainos (tuo tarpu kuro, elektros kainos neaugo), dėl kokių priežasčių, atsakymo nei iš perdirbėjų, nei iš Konkurencijos tarnybos ministrė teigė nesulaukusi. Ji žadėjo kreiptis į Europos Komisiją dėl papildomos paramos, tačiau ragino ir pačius pieno gamintojus vieningai kovoti dėl pieno sektoriaus išlikimo. „Žemės ūkio rūmai turėtų aktyviau atstovauti žemdirbių interesams,“ – pastebėjo ministrė. Jos nuomone, ši įstaiga turėtų būti išlaikoma ne iš valstybės biudžeto, o iš žemdirbių organizacijų lėšų.

Siekdama pagerinti padėtį pieno sektoriuje, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įregistravo įstatymo projektą, kuris turėtų sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Įstatyme numatoma, kad visiems pieno gamintojams būtų sumokama vienoda pieno supirkimo kaina, o apie kainų pokyčius ūkininkai būtų įspėjami prieš mėnesį. Šį įstatymo projektą ketinama pristatyti Europos Parlamentui. Susitarta dėl pieno supirkimo kainų pateikimo bent trims mėnesiams į priekį, kad pieno gamintojai žinotų, už kiek jie parduos savo pieną.

Ministrė ragino ūkininkus atsisakyti susipriešinimo, keisti mąstymą ir kooperuotis, nepamirštant padėti ir smulkiesiems pieno gamintojams. Jos teigimu, šiuo laikotarpiu kooperatyvų kūrimuisi numatyta prioritetinė parama (beveik 1,789 mln. eurų). Vis dėlto pažadėti, kad pieno gamintojams bus nustatyti 32 euro centai už kilogramą pieno, ji negalėjo, ministrės nuomone, tai kol kas nerealu.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ragino ūkininkus įsisąmoninti, kad be kooperacijos Lietuvos pieno gamintojai neturės ateities globalioje rinkoje. Jo teigimu, Vyriausybė nusiteikusi padėti pieno gamintojams. Ieškoma būdų patekti į milžinišką Kinijos rinką. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl galimo perdirbėjų piktnaudžiavimo ir po kelių mėnesių viešai bus paskelbtos jo išvados.

Jo manymu, pieno gamintojai daugiau išloštų, jei pasirašytų ilgalaikes sutartis su pieno perdirbėjais. Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato atstovas Zoltan Somogyi žemdirbius taip pat bandė įtikinti tuo, kad kooperatyvams atsiveria daugiau galimybių ieškoti naujų rinkų.

Lietuvos pieno gamintojų visuotinis suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuri bus išsiųsta Seimui, Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai. Suvažiavime dalyvavo ir LR Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė.

Dalė Lazauskienė