Vasario 3 ir 6 dienomis visoje Lietuvoje, taip pat ir VĮ Prienų miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje, vyko vilkų ir lūšių apskaita, kurios metu ne tik buvo suskaičiuoti šie rečiau mūsų miškuose pasitaikantys plėšrieji žvėrys, bet ir įvertinta briedžių, elnių, stirnų populiacija. Vilkų ir lūšių apskaita kiekvienoje girininkijoje buvo vykdoma pagal specialią metodiką pasirinktame 10 – 12 km maršrute skaičiuojant šviežius jų pėdsakus sniege.
Ir regioniniuose, ir seniūnijų keliuose vairuotojai turi saugotis kanopinių žvėrių, kurie staiga iššoka prieš automobilius.
Apskaitoje dalyvavo Prienų miškų urėdijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistai ir Palių medžiotojų būrelio nariai. Kaip sekėsi tikrinti plotus, ką apskaita liudija apie turimus žvėrių išteklius, sutiko papasakoti VĮ Prienų miškų urėdija miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Kęstutis Laukaitis.
Pašnekovo teigimu, vilkai daugiausia renkasi miškingas, sunkiai prieinamas, pelkėtas vietoves, kuriose jiems patogu toliau nuo žmonių akių atsivesti palikuonis. Jie šeimininkauja 50 km spinduliu ir kitų vilkų neįsileidžia į savo medžioklės teritoriją.
-Šiuo metu pati vilkų ruja, todėl jie judresni, toliau nukeliauja. Gamtinės sąlygos apskaitai buvo tinkamos, miškuose pakako sniego, jame aptikome trijų vilkų pėdsakus, pagal jų dydį galima spręsti, kad tai suaugę vilkai – greičiausiai du patinai ir viena patelė. Jie registruoti N. Ūtos girininkijoje, Balbieriškio girioje ir Palių miške, – sakė K. Laukaitis.
Tokią pėdą palieka vilko letena.
Miškų plotai buvo pradėti tikrinti nuo vietų, kuriose ir ankstesniais metais pasitaikė vilkų. Vis dėlto Šilavoto girininkijoje, kurioje ankstesniais metais siautę vilkai pridarė nemažai nuostolių ūkininkams, šiemet plėšrūnų pėdsakų nepastebėta. Greičiausiai į šias apylinkes vilkai buvo užklydę iš Kazlų Rūdos miškų. Prienų šilas, kuris žmonių gausiai lankomas ir žiemą, ir vasarą, vilkams yra netinkama gyventi vieta.
Urėdijos kontroliuojamoje teritorijoje lūšių pėdsakų nerasta. Prieš kelerius metus viena šių laukinių kačių buvo atklydusi į Birštono girininkiją net iš Kazlų Rūdos miškų, vienkiemiuose gyvenantys žmonės pasakojo savo kiemuose matę šį gyvūną. Kaip spėjama, vėliau lūšis tuo pačiu keliu pasitraukė atgal.
Kęstučio Laukaičio ir Tado Zubavičiaus nuotraukos
Pagal pėdų raštą sniege K. Laukaitis gali teigti, jog mūsų urėdijos miškuose briedžių, elnių, stirnų skaičius viršija leistiną ribą. Gausiai Prienų šile, Balbieriškio girioje gyvenantys kanopiniai ypač rudenį, kai vedžiojasi jauniklius ir lankosi pamiškių ganyklose, tampa pavojingi regioniniuose keliuose.
Nors kai kurie miškų ruožai aptverti, o ties paliktais žvėrių perėjimais pastatyti įspėjantys kelio ženklai, dėl vairuotojų nedėmesingumo ir viršyto greičio keliuose, vedančiuose į Alytų ir Marijampolę, po susidūrimų su automobiliais kasmet žūsta keli stambūs gyvūnai, pernai – trys briedžiai ir elnias, keletas šernų ir stirnų. Laimė, žmonių aukų buvo išvengta, bet automobiliai buvo sudaužyti nepataisomai.
Kadangi kanopinių žvėrių tankumas miško plotuose yra per didelis, K. Laukaičio manymu, Aplinkos ministerija galėtų padidinti jų medžioklės kvotas. O štai įvertinus vilkų apskaitos rezultatus, rajono medžiotojai šiemet, ko gero, neteks galimybės sumedžioti bent vieną pilkį.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).