Gamtos kalendorius

Vasaris, pasak V.Mykolaičio Putino, „apgavikas, vasaros vardu žieduotu prisidengęs“ užbaigia kalendorinius žiemos mėnesius. Pradedama vis daugiau galvoti apie vasarą, planuoti būsimus darbus, nes saulutė, kopdama aukštyn ir ilgindama dieną, primena, kad artėja šiltasis metų laikas. Ir barsukas per Pusiaužiemį (sausio 25 d.) mums pažadėjo, kad žiema jau nebeilgai truks.
Nors mėnuo ir pats trumpiausias, diena pailgėja beveik dviem valandomis – vasario 1 dienos ilgumas – 8 val. 44 min., o 28 d. – jau 10 val. 36 min.
Senovės romėnai šį mėnesį vadino Aukojimo ir Apsivalymo mėnesiu. Lietuviai – Ragučiu, Koviniu, Pridėtiniu, Pūsiu, Pusiniu…
Dar būdavo sakoma: „Vasaris – ašaris“. Dar senoliai pastebėjo, kad vasarį pasikeičia vyraujančio vėjo kryptis – vis dažniau jis ima pūsti iš pietvakarių, lygiai taip, kaip ir vasarą. Tačiau dažnai vėjo gūsiai būna aštrūs, žeriamos į akis snaigės net ašarą išspaudžia.
Vidutinė daugiametė vasario temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio vakariniame mūsų šalies pakraštyje iki 6 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose. Žemiausia oro temperatūra –42,9 °C (tai temperatūros absoliutus minimumas Lietuvoje) buvo užfiksuota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Aukščiausia – (+16,5 °C) -1990 m. vasario 21 d. Kybartuose ir Jonavoje.
1969 m. vasario 8 – 11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia pūga, kuri truko ilgiau nei tris paras – net 78 val. 25 min., vėjo greitis buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.
Vasario 2-oji – Grabnyčios arba Perkūno diena. Tą dieną bažnyčioje šventindavo vaškines žvakes, kurios saugodavo namus nuo perkūno įžiebto gaisro.
Ši diena būdavo siejama ir su pirmaisiais pavasario požymiais. Saulutė pašildo ant stogų supūstus vėpūtinius – po lašais gaidys gali atsigerti. „Nuo Grabnyčių nebereikia šildyt gryčių“, „Nuo Grabnyčių duona ir po rėčiu nesušąla“, „Po Grabnyčių dieną teškės, naktį braškės“, – šie priežodžiai liudija, kad vasario pradžia yra antrasis po Pusiaužiemio žingsnelis pavasariop.
Žmonės tądien iš gamtos požymių spėdavo būsimųjų metų orus ir derliaus sėkmę.
Vasario 5-ąją – šv. Agotos dieną – bažnyčioje šventinama juoda ruginė duonelė. Jos sudžiūvęs kriaukšlelis visus metus laikomas pagarbioje vietoje ir saugo namus nuo gaisro, žmones – nuo ligų ir kitokio blogio, galvijus – nuo raganų kerų.
Vasario 18 d. prasideda Gavėnia – septynių savaičių šv. Velykų laukimo laikas.
Vasario 19-ąją, kai stos antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrąžos, Naujuosius metus sutiks gyvenantys pagal kinų kalendorių.
Vasario 24 –oji – Vieversio diena. Šis mielas paukštelis pirmas sugrįžta į tėviškę ir pavasario šilumą ant savo sparnų parneša. Senoliai sakydavo: jeigu vieversys pavėluoja į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau, turės dar „atgulėti“ – kur nors pasislėpęs kiūtoti – tada pavasaris užsitęs, ilgokai bus šalta.

Orų spėjimai

* Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
* Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
* Jei vasarį nuolat laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
* Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas ir balandis šaltas.
* Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
* Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
* Jei vasaris vandenį paleidžia, kovas – sutraukia.
* Jei vasarį laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
* Jei vasaris šaltas – bus lietinga vasara, jei vasaris šiltas – bus vėlyvas ruduo.
* Jei vasario pradžia ir pabaiga graži – galima tikėtis gerų metų.
* Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto, tai liepos mėnesį bus dažni lietūs.
* Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.