Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis įvedamas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Šis mokestis bus pradėtas taikyti nuo 2016 metų sausio 1 d.
Sąvartyno mokestis, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, bus mokamas į valstybės biudžetą. Jį mokės sąvartyno operatorius pagal faktiškai į sąvartyną atvežtų atliekų kiekį.
AB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras direktorius Algirdas Reipas, susitikęs pokalbiui su Prienų rajono savivaldybės vadovais, Tarybos nariais ir LR Seimo nariu Andriumi Palioniu, neslėpė, kad dėl įvedamo mokesčio regione gali gerokai pabrangti atliekų tvarkymas, todėl teks didinti vietinės rinkliavos dydį, o tai paplonins gyventojų, verslininkų ir kitų atliekų turėtojų pinigines.
Savivaldybėje surengtos diskusijos metu buvo aptartos galimybės kreiptis į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją ir Seimą, siekiant šias pataisas atšaukti.
Pasak A.Reipo, vadovaujantis Seimo priimtais įstatymo pakeitimais, sąvartyno operatorius šį mokestį mokėtų pagal faktiškai sąvartyne pašalintų atliekų kiekį ir rūšį, kasmet šis mokestis būtų didinamas. Pavyzdžiui, 2016 m. nepavojingoms atliekoms būtų taikomas 21,72 euro už toną tarifas, kuris 2020 m. pasiektų maksimalią 44,89 euro ribą. Pavojingų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms taikomas tarifas 2016 m. sieks 47,79 euro, o 2020 m. išaugs iki 70,96 Eur/t.
Mokesčio esmė – nukreipti atliekas nuo sąvartyno, tačiau, ARATC direktoriaus teigimu, įvesti jį dar per anksti, nes Lietuvoje kol kas nėra sukurtos sistemos netinkamų perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų deginimui. Pasak A.Reipo, nors šiuo metu atliekos ir rūšiuojamos, tačiau apie pusę jų kiekio (maždaug 700 tūkst. tonų) yra netinkamos perdirbti ir jas reikėtų deginti. Tuo tarpu vienintelė Klaipėdoje veikianti įmonė pajėgi sudeginti 185 tūkst. tonų atliekų, ir valstybė numačiusi statyti naują įmonę Kaune, deja, jos atidarymas gali užtrukti ir iki 2019 metų. Todėl A.Reipas įsitikinęs, kad kol nėra įdiegtas šis atliekų tvarkymo būdas, tikslinga atšaukti sąvartyno mokestį arba bent jau pereinamuoju laikotarpiu įvesti simbolinį 3 – 5 eurų mokestį.
Antraip ARATC atliekų tvarkymo išlaidos, įvedus sąvartyno mokestį, išaugtų nuo 14 mln. litų (be PVM mokesčio) iki 19 mln. litų per metus.
Tai reiškia, kad lėšų skirtumas bus įskaičiuotas į atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias turės sumokėti kiekvienas gyventojas. Prognozuojama, kad kiekvienam iš jų išlaidos už atliekų tvarkymą vidutiniškai padidės 15 – 20 proc. per metus.
A.Reipo teigimu, mokestis privalėjo būti pagrįstas paskaičiavimais, įvertinant daugybę dedamųjų, tarp jų – ir realias gyventojų pajamas bei mokesčiams už atliekas tenkančią jų dalį. Jo teigimu, įteisinus naująjį mokestį, vietinės rinkliavos dydis bus didesnis nei 1 proc. nuo vidutinių gyventojų pajamų, o taip bus pažeisti ES reikalavimai, žmonių interesai, beje, suvaržytos ir paties ARATC – o galimybės teikti europinius projektus.
ARATC turimi duomenys rodo, kad namų ūkiai Alytaus regione silpsta, šeimos narių pajamos yra mažesnės nei, pavyzdžiui, Kauno regione, daugėja namų ūkių, kuriuose gyvena tik po vieną asmenį. O tai, A.Reipo teigimu, reiškia, kad savivaldybės priverstos taikyti jiems socialinę paramą, iš dalies atleisti nuo mokėjimų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ar juos kompensuoti iš savivaldybių biudžetų.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina įvedamas Mokesčio už aplinkos teršimą pataisas, ir kokių žygių savivaldybė imsis, kad vietinės rinkliavos dydis neišaugtų, sakė:
„Siekiant, kad šis mokestis būtų atšauktas, reikia teikti Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą, nukeliant mokesčio įsigaliojimą iki tol, kol atsiras galimybė atliekas šalinti jas deginant. Tai amortizuotų kainą ir ji nekiltų.
Kita vertus, įstatymo pataisų rengėjai jokiais skaičiavimais nepagrindė mokesčio dydžio, nepaaiškino, kodėl tikslinga jį įvesti. Organizuoti atliekų tvarkymo sistemą pavesta savivaldybėms, tačiau šioje vietoje įsikiša valstybė, nustato mokestį ir nori paimti surinktus pinigus. Mums tai nesuprantama pozicija. Kaip mes gyventojams paaiškinsime, kodėl reikia didinti vietinės rinkliavos dydį, jei faktiškai nepatiriame papildomų atliekų tvarkymo išlaidų, ir mokestis nesugrįžta į savivaldybės biudžetą?
Todėl savivaldybė numačiusi raštu kreiptis į LR Seimo narį Andrių Palionį bei Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl palaikymo, kad šis mokestis būtų atšauktas. Kadangi įstatymų pataisų kelias iki Seimo ilgas, norime padaryti tai kuo greičiau, nes šie metai netruks prabėgti. Bus per vėlu kalbėti, kai mokestis galios.“
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).