Pieno gamintojai ruošiasi suvažiavimui

Prienų rajono  savivaldybės didžiojoje salėje susirinkę rajono ūkininkai – pieno gamintojai aptarė krizinę situaciją, susidariusią dėl mažėjančių pieno supirkimo kainų. Susirinkime dalyvavo Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis. 

Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas M.Butkevičius, LPGA Prienų skyriaus pirmininkė S.Krūvelienė, Žemės ūkio skyriaus vedėjas D.Šimukonis, Seimo narys V.Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius A.Marcinkevičius.

Susirinkimą pradėjęs Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius apžvelgė situaciją šalyje. Jis sakė, kad ne kartą buvo kalbėtasi ir su Ministru Pirmininku, ir su žemės ūkio ministre bei ministerijos atstovais, ir su pieno supirkėjais, tačiau niekas negali paaiškinti, kodėl pieno supirkimo kainos vis krenta. Šiuo metu pienas superkamas maždaug po 14 – 17 euro centų už kilogramą.

– Įtampa kaime auga, todėl kyla klausimas, kiek laiko mes galime nuostolingai dirbti ir ką toliau reikia daryti, – svarstė M.Butkevičius.

LPGA pirmininkas J.Vilionis.

Jo teigimu, Vyriausybė pataikauja pieno perdirbėjams, kurie su gamintojais nepasirašo ilgalaikių sutarčių, kainas keičia kada panorėję.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) Prienų skyriaus pirmininkė Saulena Krūvelienė supažindino su kitų Europos šalių pieno supirkimo kainomis. Iš pateiktos informacijos aišku, kad Lietuvoje pienas superkamas per pusę pigiau nei ES šalių vidurkis.
S.Krūvelienė abejingumu kaltino ir rajono ūkininkus:

– Kad susidarė tokia situacija, kalti ir mes patys, nes nesame vieningi. O ir dabar, kai jau trauktis nebėra kur, susirinkome, bet diskutuoti ir savo nuomonės išsakyti nenori niekas.

Apie tai, kad pieną superka tik keturi „išrinktieji“, garsiai kalbėjo ūkininkas Jurgis Pažėra. Jis siūlė pieną pas „braliukus“ latvius vežti patiems arba leisti supirkinėti verslininkams, tuomet, atsiradus konkurencijai, pasikeistų ir supirkimo kainos.

Ūkininkas J.Pažėra.

Susirinkime dalyvavęs Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius savo ir mero vardu pasidžiaugė ūkininkų, ginančių savo interesus, aktyvumu. Jis apgailestavo, kad savivaldybė negali nei didinti, nei mažinti pieno supirkimo kainų, tačiau gali prisidėti tvarkant ir prižiūrint kelius, kuriais važinėja pieno supirkėjai.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis susirinkusiems pateikė informacijos apie pieno kvotas, išmokas, paraiškų pateikimą, būtinybę deklaruoti auginamų kiaulių skaičių ir kitus aktualius klausimus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vytautas Kamblevičius apgailestavo, kad iš dešimties komiteto narių tik keturi išmano žemės ūkio problemas, o kitiems komiteto bei Seimo nariams žemdirbiai mažai rūpi. Jis kalbėjo ir apie pieno supirkėjus, kurie, anot V.Kamblevičiaus, gyvena lyg inkstai taukuose, ir apie Žemės ūkio rūmų darbuotojus, per mažai besidominčius gyvulininkyste, ir apie Žemės ūkio ministerijos darbuotojus, iš kurių tik 2 proc. yra baigę žemės ūkio mokslus.

– Prieš dvejus metus gyvulininkystei buvo nuspręsta teikti prioritetą. Nors buvo ir programa sukurta, ir pinigai išleisti, tačiau rezultatų nėra, – sakė V.Kamblevičius.

Kadangi susitikimuose su valdžios atstovais, perdirbėjais, bandymai diskusijomis atkreipti dėmesį į savo situaciją neduoda pakankamai rezultatų, nuspręsta organizuoti visuotinį Pieno gamintojų asociacijos suvažiavimą. Planuojama, kad suvažiavimas vyks vasario 24 d. Kėdainiuose. Tam vienbalsiai pritarė Prienų rajono pieno gamintojų atstovai.- Jei po suvažiavimo niekas nepasikeis, teks su traktoriais Vilniaus link važiuoti, – sakė M.Butkevičius.

Į susirinkimo pabaigą tiesiai iš Vilniuje vykusio Pieno tarybos posėdžio atvykęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad gerų naujienų nėra – jau greitai neliks pieno kvotų, numatoma keisti bazinio pieno perskaičiavimo ir pieno tyrimo metodikas, o kadangi supirkėjai jau pigiau pardavinėja pieną perdirbėjams, netrukus vėl mažės ir supirkimo kaina.

– Gal tuoj ateis toks laikas, kai turėsime primokėti, kad mūsų pieną pirktų, – liūdnai juokavo J.Vilionis.

Jam nerimą kelia ir tai, kad nežinia dėl kainų neleidžia planuoti, o dirbant nuostolingai ūkininkams sunku grąžinti paimtus kreditus ir gauti naujų.

Susirinkime priimtoje rezoliucijoje pagrindinis reikalavimas – skubos tvarka nustatyti minimalią žaliavinio pieno supirkimo kainą, kuri būtų ne mažesnė nei ES šalių vidutinė kaina.

Laima Duoblienė