Nauja parduotuvė – mėsos cechas Jiezne: kokybiška ir įvairi produkcija, „dešrelės kaip močiutės…“

Aldona Jakubauskienė už savo produkcijos kokybę garantuoja.

Verslo ekspertų nuomone, viena iš Lietuvos ekonominio gaivinimo krypčių – prekybos verslo vystymas. Tačiau esminę dalį jo rinkos užėmę didieji prekybos centrai ir jų nemažėja. Todėl „mažiesiems“ įsiterpti nėra lengva. Bet drąsių, ryžtingų , metančių iššūkį pasigalynėti žmonių atsirado ir nedideliame Jiezno miestelyje, net ir didesnio „Iki“ centro kaimynystėje.
Gruodį, prieš Kalėdas, Jiezne atidarytas mini prekybos centras. Jis nuo pirmų dienų sulaukė pirkėjų gerų atsiliepimų. Jiezniškiai ir seniūnijos gyventojai džiaugiasi ir kokybiškomis prekėmis, ypač tomis, kurių neranda kitose parduotuvėse, ir kokybiškomis, skirtingomis nuo kitų parduotuvių prekėmis, ir aukšta aptarnavimo kultūra, dėmesiu kiekvienam užėjusiam pirkti ar tiesiog pasmalsauti.
Visi jiezniškiai prisimena apie 1920 m. statybos namelį, dar pernai buvusį seną, netvarkingą, apšiurusį. Gruodį jo vietoje jau stovėjo Jiezno pagrindinę gatvę puošiantis statinys – nauja parduotuvė – mėsos gamybos cechas. Pastatas, patalpos, įrengimai – viskas nauja, šiuolaikiška, aišku, įrengta griežtai pagal higienos reikalavimus, sumaniai, iki smulkmenų viską apgalvojus. Jo savininkai – Aldona ir Juozas Jakubauskai gyvena buvusiame Jiezno kolonijų kaime. Čia, prie Jiezno, abiejų jų gimtinės.
Apie idėją pradėti verslą Jiezne kalbamės su įmonės steigėja, produkcijos gamintoja ir pardavėja Aldona Jakubauskiene.

– Drąsi ir įdomi mintis, pasiryžimas kurtis sename pastate. Juk buvo geresnių patalpų netgi toje pačioje miestelio centrinėje gatvėje… Ir dar su mėsos cechu?
– Po 33 metų darbo prekybos tinkluose (per 20 metų – vadovaujančiuose postuose) Kaune, Dauguose, Alytuje išpildžiau savo dešimtmečių svajonę – sukūriau nuosavą verslą. Kažin kada pradėjau garsiai sakyti „Ne aš būsiu, jei senatvėje nesukursiu savo…“ Neprireikė laukti iki senatvės, pasiryžau anksčiau. Džiaugiuosi, kad mano idėją palaikė šeima. Viena juk nieko nepadarysi. Mano viso gyvenimo hobi – gaminti mėsos patiekalus. Juos gaminau ir savo namiškiams, giminaičiams. Lietuvis be mėsos? Nemanau, kad taip gali būti. Tik, aišku, kokybiška mėsa. Žinau, sveikuoliams ir vegetarams mano verslas ir hobi turbūt net pyktį kelia. Bet pirkėjų nestokoju, paklausa didžiulė jau pirmą mėnesį.
– Akcentuojate kokybę. Čia savireklamai, pirkėjų traukai?
– Visada gyvenime kėliau sau aukštus reikalavimus, man niekada, niekur ir nieko nereikia bet kaip. Už savo produkcijos kokybę garantuoju. Be to, esu gimtinėje, užėję žmonės visi atpažįsta. Tad atsakomybė prieš savus – dar didesnė. Man tiesiog patinka rūpintis gimtinės žmonėmis, patiriu labai gerą jausmą, negaliu jų nuvilti. Mūsų gaminių kokybės pagrindas – labai kokybiška žaliava. Mėsą perkame iš tų, kurie paskerstą kiaulę svilina, kaip darydavo mūsų tėvai, o ne tiekia man plikytą. Gaminu iš atvėsintos, ne užšaldytos, mėsos, naudoju tik česnaką, druską, pipirus ir lauro lapelius. Juk mūsų mamos taip pat niekada nedėdavo jokių kitų priedų. Labiausiai, aišku, reikia negailėti meilės, kaip pagrindinio prieskonio ir nepamiršti iš tėvų namų atsineštos patirties. Užtat ir skonis mėsos gaminių kitoks.
-Parduotuvėje labai platus asortimentas, tikrai, anot pirkėjų, čia mini prekybos centras…
– Greta savo mėsos ir jos gaminių, prekiaujame ir kitų gamintojų produkcija. Reikia gerbti pirkėją – negi išėjęs iš mūsų ims vaikščioti po kitas parduotuves ir gaiš savo laiką? Ištyriau Jiezno rinką, kokių prekių dar nėra, ir stengiamės jomis nudžiuginti. Vietoje kepame per 10 rūšių bandelių, batonus su prieskoniais, itališką cebato duoną. Prekiaujame labai kokybiška „Biržų“ duona, kepama pagal paveldo tradicijas. Parduodame saldumynus – „skruzdėlynus“, suformuotus iš mūsų vaikystėje virtų ant formelių „drugelių“, „voveraičių“, „gėlių“. Kitokie parduodami šimtalapiai, iš jų tešlos kepamos bandelės, iš šakočio tešlos – grybukai su senovinio recepto glaistu. Aišku, yra ir silkių, kitų maisto prekių. Parduodama produkcija atsirinkta taip pat atsakingai, nes per tris dešimtmečius prekyboje jau žinau, kuo pasitikėti, kad netektų raudonuoti prieš pirkėją.
Belieka kartu su Aldona ir Juozu Jakubauskais pasidžiaugti gražiu jų startu, palinkėti verslo sėkmės ir tolimesnės jo plėtros, taip pat gražiai įsijungti į gimtinės bendruomenę ir pelnyti kraštiečių pasitikėjimą. Gal tai bus puikus pavyzdys ir kitiems grįžti į savus kraštus.
Angelė Bajorienė

Pirkėja Sonata Bukevičienė:
– Užeinu beveik kiekvieną dieną, nors mėsytės turim savo, bet čia labai skanūs gaminiai. Kam pačiam gaminti, visi dirbkim savo darbą… Tokių dešrelių esu valgiusi tik savo močiutės pagamintų, o dabar su malonumu perku čia. Mėsos produktai kaip naminiai, aukštos kokybės. Vyras irgi atrado savo produktą šioje parduotuvėje. Kokia gardi kepta itališka cebato duonelė! Kokios skanios karštos kvapiosios bandelės! Tikimės, tokia kokybė ir išliks…

Pardavėja ir gamintoja Rasa:
– Džiaugiuosi, kad mane pakvietė dirbti kartu. Nemėgstu rutinos, popierių, biurokratijos, visad buvau arčiau žemės, gamtos. O maisto gamyba – tai kūryba. Kasdien eksperimentuoji ir pateiki ją vertintojui – pirkėjui, bendrauji su juo. Tai darau su malonumu, juo labiau, kad turiu ir patirties. Labai geras jausmas, kai darbas patinka. Mūsų su parduotuvės savininke Aldona sutampa požiūris į aptarnavimo, produktų kokybę, vertybes, todėl smagu dirbti.