Sausio 23 d. vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis lankėsi Prienuose, kur susitiko su savivaldos, policijos, ugniagesių, bendruomenių ir visuomenės atstovais. Ministras, pasinaudodamas LR Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus kvietimu, Prienuose stabtelėjo pakeliui į Marijampolę ir pristatė Vidaus reikalų ministerijos darbus bei atsakė į prieniečiams rūpimus klausimus.
Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis – su rajono savivaldybės meru V.Bujanausku ir Seimo nariu V.Kamblevičiumi.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pakomentavo rengiamą naują Valstybės tarnybos įstatymą, sustodamas ties tomis jo nuostatomis, kurios sulaukė daugiausia diskusijų – dėl aukštosios valstybės tarnybos, valstybės tarnautojų kompetencijų modelio, specialiųjų pareiginių reikalavimų nustatymo.
-Norime išgyvendinti mechanizmą, kai kiekvienam asmeniui, kuris pretenduoja į valstybės tarnybą, surašomi individualūs pareigybės aprašymai, pritaikyti konkrečiam pretendentui, pavyzdžiui, tarp privalumų nurodomas japonų kalbos mokėjimas. Bendrųjų kompetencijų modelis tai panaikintų, – pastebėjo ministras. Pasak jo, pareigybės reikalavimas turėti atitinkamos darbo patirties negali užkirsti kelio įsidarbinti jauniems specialistams, tik baigusiems aukštąsias mokyklas.
Poįstatyminiais aktais bus nustatyta, kad konkursas, kuriame dalyvauja tik vienas kandidatas, būtų laikomas neįvykusiu. VRM ir Valstybės valdymo departamentas siekia paskatinti visuomenės atstovus, kad jie aktyviau naudotųsi galimybe stebėtojų teisėmis dalyvauti konkursų į valstybės tarnybą komisijų darbe. Tai – vienas iš būdų užtikrinti konkursų į valstybės tarnybą skaidrumą ir objektyvumą.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžė: „Norime užtikrinti, kad valstybės tarnyba nebūtų politizuota, kad joje dirbtų tikri specialistai. Reikia aiškiai atskirti politinio pasitikėjimo tarnautojus nuo valstybės bei savivaldos tarnautojų.“
Ministras taip pat akcentavo, jog svarbu optimizuoti viešąjį sektorių, peržiūrėti jo struktūrą. Pasak jo, viešojo sektoriaus, kuriame priskaičiuojama beveik 370 tūkst. valstybės, savivaldybės tarnautojų, išlaikymas atsieina bemaž 9 mlrd. litų, todėl išlaidas reikia sumažinti. Po VRM atlikto tyrimo paaiškėjo, kad panašaus dydžio savivaldybėse vienam gyventojui tenkančios savivaldybių valdymo išlaidos skiriasi net kelis kartus. Todėl savivaldai ketinama parengti rekomendacijas, kaip sumažinti valdininkijos aparatą, kokia turėtų būti savivaldybės administracijos struktūra, maksimalus leistinas darbuotojų skaičius.
„Į rekomendacijas bus galima atsižvelgti arba ne,“ – sakė ministras S.Skvernelis, pridurdamas, kad savivaldybėms „apsispręsti“ padės paramos, dotacijų skyrimo reguliavimas per finansinius mechanizmus.
Ministras ragino tinkamai pasirinkti prioritetus ir efektyviai įsisavinti regionų plėtrai skirtas Europos Sąjungos lėšas, kad jos realiai mažintų socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose bei kurtų pridėtinę vertę.
Ministras pastebėjo, jog netrukus vyksiantys tiesioginiai merų rinkimai patikrins, ar ši nauja praktika pasiteisins. VRM yra sulaukusi pasiūlymų rengti ir tiesioginius seniūnų rinkimus, tačiau tam nepritarė. Pasak ministro, bus aptariami įvairūs modeliai, atsižvelgiant į skirtingas vietoves. Būtina didinti ir reikalavimus seniūnaičiams, skatinti jų įsitraukimą ir atsakomybę, sprendžiant vietos reikalus. Juos turėtų rinkti ne atskiri asmenys, bet visi bendruomenės nariai, seniūnaičių veiklos laikotarpis galėtų sutapti su savivaldos kadencija.
Ministras aptarė spręstinas problemas ir numatomas permainas policijoje, priešgaisrinės saugos tarnyboje.
„Vidaus reikalų sistemoje priskaičiuojama beveik 20 tūkst. statutinių pareigūnų, vos ne kiekviename kaime veikia priešgaisrinė tarnyba – ar galime sau tiek leisti?“ – ministras kalbėjo apie būtinybę efektyviai naudoti valstybės lėšas.
Nuo 2016 metų įsigalios Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys ugniagesių savanorystę. Ministro teigimu, savanoriai ugniagesiai bus dviejų lygių – vieni gesins gaisrus, skubės į nelaimių vietas, kiti užsiims gaisrų prevencija. Panaši sistema labai sėkmingai veikia Lenkijoje, kurioje, palyginti su Baltijos regionu, mažiausiai žmonių žūsta gaisruose.
Atsakydamas į vietos ugniagesių repliką, kaip galima suburti savanorių komandas pasenusioje bazėje, neturint tinkamų žmonių, ministras teigė, kad bet kokiu atveju pokyčiai šioje tarnyboje vėluoja, todėl yra neišvengiami, antraip ugniagesių komandos numirs natūraliai. Šiai funkcijai dotuoti valstybė numačiusi 17 mln. eurų. Ministro tikinimu, poįstatyminiais aktais bus numatytos priemonės, kad sistema veiktų. Turės būti numatytas komandų aprūpinimas technika ir įvairiomis priemonėmis, savanorių mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, apmokėjimas už laiką, praleistą mokymosi metu ir darbą incidentuose.
Ministras taip pat atsakė į susirinkusiųjų klausimus, susijusius su gyventojų saugumo užtikrinimu, policijos komisariatų centralizavimu, kadrų kaita ir etatų trūkumu, muitinių pralaidumu, policijos patrulių ekipažų darbu šalies keliuose, viešųjų saugumo tarnybų reagavimu pasienio zonose, galimybe steigti išblaivinimo įstaigas.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).