Jiezno gimnazijos istorijos puslapiai. 1944 m. spalis, progimnazijos pradžia…

Pagrindinės mokyklos patalpos 1944 – 1959 m.

Sausio 23 dieną darbšti, kūrybinga Jiezno gimnazijos bendruomenė pakvies į gimnazijos septyniasdešimtmetį. Per tuos dešimtmečius ši ugdymo įstaiga turėjo skirtingą statusą: progimnazija, gimnazija, vidurinė mokykla ir vėl gimnazija. O ir administracinės – teritorinės priklausomybės būta įvairios. 1944 – 1945 m. priklausyta Alytaus apskričiai. 1946 – 1949 m. – Prienų apskričiai, 1950 – 1962 m.- Jiezno rajonui. Nuo 1963 metų iki šiol mūsų švietimo įstaiga priklauso Prienų rajonui. Per tuos dešimtmečius mokyklą baigė maždaug 15000 moksleivių, įskaitant baigusius septynias, aštuonias, devynias, o vėliau ir dešimt klasių (pagal egzistavusias privalomo mokymo sistemas). Mokyklos abiturientai, vaikai buvo, ar yra mūsų krašto, visos Lietuvos kūrėjai. Mokykla pakylėjo jų dvasią, paskatino kūrybai, suteikė žmogiško gerumo. Ir šio mokyklos vaidmens negalima užmiršti.

Progimnazijos įkūrimas
Progimnazijos steigėjas buvo LTSR Švietimo Komisariatas, kuris 1944 m. rugpjūčio 15 dieną priėmė atitinkamą sprendimą. Organizacinį darbą pirmiausia atliko Jiezno progimnazijos tėvų komitetas.
1944 m. spalio 8 dieną susirinko Jiezno progimnazijos direktorius Kazys Šimas, mokytojai ir 84 mokinių tėvai.
„Susirinkimą atidarė mokyklos direktorius, nušviesdamas steigiamos mokyklos Jiezno apylinkei reikšmę ir mokyklos kūrimosi sunkumus, kuriuos uždeda karo metas. Prašė tėvus šiame darbe padėti ir šiam tikslui išrinkti tėvų komitetą. Be to, prašė mokinių tėvus šelpti mokytojus maisto produktais.
Į tėvų komitetą buvo vienbalsiai išrinkta: 1) Adomaitis Jonas, 2) Stankevičius Vincas, 3)Skernevičius Petras, 4) Kvederavičius, 5) Volskienė (vardai nenurodyti – V.K.). Mokinių tėvai pasižadėjo vienbalsiai mokyklos patalpose pradėti remontą, t.y. šiam reikalui duoti pinigų, o, reikalui esant, ir darbu prisidėti“ (Kauno apskrities archyvas – toliau KAA, f.R-1099, ap.1, b.2, p.1-2, kalba netaisyta). Šiame posėdyje dėl sunkios mokytojų materialinės padėties mokytojus šelpti maisto produktais (Ten pat). Tėvų komiteto pirmininku buvo išrinktas Lietuvos savanoris Jonas Adomaitis, vicepirmininku – Vincas Stankevičius. Jie ir kiti komiteto nariai nutarė „mokyklą patalpinti Kvintos Mikalausko ir Leckaus namuose“ (Ten pat, p.3).

Remonto darbai
Jau po dviejų savaičių prasidėjo remonto darbai, visų pirma pagrindiniame progimnazijos korpuse, išlikusioje Pacų (Kvintų) rūmų dalyje. Buvo remontuojamos durys ir langų rėmai, įrengtos kabyklos, dviejų tualetų patalpos, sudėti antruose languose stiklai, padarytos klasės lentos. Tiems darbams atlikti buvo reikalinga 25000 rublių. „Kiekvienas vaikas apdedamas 100 rublių mokesčiu. Neįgalieji nuo mokesčio atleidžiami. Piniginiai reikalai pavesti tvarkyti mokytojui V.Dzenkauskui“ (Ten pat). Buvo numatytos pareigos mokyklos sargui, kuris turėjo kasdien iššluoti klases ir koridorius, rytais drėgnu skuduru nušluostyti klasių lentas, kas šeštadienį plauti klases ir koridorius, parūpinti mokiniams geriamo vandens, tinkamoje švaroje laikyti tualetus (Ten pat).

Sunkūs pirmieji mokyklos darbo metai
Progimnazija darbą pradėjo nuo 1944 m. lapkričio 25 dienos, pamokų pradžia buvo nuo 10 val. ryto. (KAA, f, R-1O99, ap.1,b.1, p.5). Tačiau oficialų progimnazijos atidarymą nuspręsta pradėti 1945 sausio mėn. (Ten pat, p.7). 1944 m. lapkričio 6 dieną įvykusiame pedagogų tarybos posėdyje dalyvavo direktorius Kazys Šimas, mokytojai: M.Babilius, J.Jurgaitis (inspektorius), V.Dzenkauskas, B. Tuminauskaitė, J.Karalevičiūtė ir A. Lakickas. Posėdžio pradžioje direktorius pabrėžė, kad „mokytojo darbas yra sunkus ir atsakingas. Dėl to mokytojai į darbą turi įdėti širdies, nes kitaip savo pareigos tinkamai neatliksi. Mokykloje ne tik lavinamas protas, bet ir auklėjama bei ugdoma žmogaus asmenybė ir dėl to mokytojas turi dėti daug pastangų visa tai pasiekti“ (Ten pat, p.4).
Mokomieji dalykai buvo tokie patys kaip ir šiomis dienomis. Sudaromose šešiose gimnazijos klasėse (1A, 1B, 2A, 2B, 3A, 3B) labai svarbus klasės šeimininko – seniūno vaidmuo. Konstatuota, kad taikoma bausmė moksleiviui turi būti tokia, kad priverstų susimąstyti apie jo nusižengimą, antrąkart nusižengęs moksleivis turi būti nukreipiamas pas direktorių. Tų pačių metų lapkričio mėn. 21 d. įvykusiame pedagogų tarybos posėdyje svarstomi ir mokymo – ugdymo proceso dalykai, ir bendrosios tvarkos klausimai. Tą dieną vykstančio karo sąlygomis direktorius visus nudžiugina pranešdamas, kad „kiekvienam mokiniui gauta po keturis sąsiuvinius, iš kurių vienas piešimo, po vieną pieštuką ir rašalo bonkutę, ir šiek tiek kreidos. Šiam tikslui mokiniai turės susimokėti po 6 rublius ir galės rašomąją medžiagą atsiimti (Ten pat, p.5).
Lapkričio 21 dienos posėdyje buvo pranešta, kad vokiečių kalba antrose klasėse panaikinama, vietoje jų bus įvesta prancūzų kalba.
Mokytojams aktualiausias buvo atleidimo nuo karinės tarnybos klausimas. Direktorius Kazys Šimas posėdyje rėmėsi Alytaus apskrities kariniu komisaru, kuris teigė, kad „mokytojai neturi ko bijoti, nes jeigu ir būtų kuris suimtas, tai jis paleisiąs“ (Ten pat).
1944 m. gruodžio 11 d. įvyko bendras pedagogų ir mokinių tėvų posėdis. Pasibaigė malkų atsargos ir reikėjo vykti į mišką jų kirsti. Direktorius siūlė, kad visi mokytojai ir moksleiviai, sulaukę 14 metų, turi vykti malkų kirsti. Tėvų komitetas pasiūlė gruodžio 17 dieną sušaukti visuotinį tėvų susirinkimą ir bandyti kirtimą vykdyti tėvų pagalba (Ten pat, p.7 ap.). Susirinkimas įvyko, tėvai prisižadėjo kirsti malkas.
Nuo gruodžio 14 dienos buvo pradėtas leisti mokyklos sienlaikraštis (Ten pat, p.8). Naujųjų metų, 1945 m. sausio 6 dieną direktorius pranešė, kad „Jiezno valsčiaus vykdomasis komitetas paskyrė progimnazijai pagaminti 500 ketmetrių malkų. Šį kiekį reikia greitu laiku pagaminti. Tėvų komitetas, susipažinęs su tėvų nuomonėmis, nutarė šią prievolę tėvams paskirstyti po lygiai. Kiekvieno mokinio tėvas turi pagaminti po 2,5 ketmetrio malkų arba rąstų, nežiūrint, koks kiekis vaikų lanko progimnaziją. Nuo kuro gaminimo prievolės atleisti tėvų komiteto narius. Ši prievolė turi buvo atlikta iki sausio 25 dienos“ (Ten pat, p.8-9).

Buvęs mokyklos namas, mokyklos IV korpusas.

Tolesnis mokymo proceso sovietizavimas
Praėjusiais metais buvo nutarta švęsti oficialią progimnazijos atidarymo šventę, tačiau ši šventė užmirštama. Deja dėmesys buvo paskirtas Tarybinės Armijos dienos šventimui (Ten pat, p.10-11). Ir taip vos galą su galu suduriantys, praalkę mokytojai turi aukoti pusę atlyginimo tankų kolonai ir lėktuvų eskadrilei (Ten pat, p.11). Neaukosi, nežinia kur atsidursi. Mokytojai badavo, kad jiems padėti iš mokinių buvo renkama pagalba maistu. Kiekvieno mokinio tėvas turėjo mokytojus paremti 1 kg riebalų, 3 kg mėsos, 12,5 kg bulvių, 12,5 kg rugių,1 kg kvietinių miltų. Maisto paskirstymą mokykloje tvarkė mokytojas Lakickas ir naujai pradėjusi dirbti mokytoja Vaitkevičienė (vardai nenurodyti – V.K.). Kiekvienas mokinys mokyklos reikmėms turėjo aukoti po 5 rublius (Ten pat, p.11).
Balandžio mėnesį progimnazijos kolektyvas daug laiko skyrė Gegužės Pirmosios demonstracijai. Gegužės mėnesį klasėms paskiriami auklėtojai. Jais taip pat tapo ir į kolektyvą įsilieję nauji mokytojai J.Revuckas, P.Lisas.
Pateikiamos Jiezno gimnazijos archyvo nuotraukos

Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas