Sausio darbai seniūnijoje priklauso ir nuo orų

Švytuoklės principu besikaitaliojantys orai – tai trumpalaikis šaltis, tai pliusinė temperatūra su ją palydinčiu lietumi ar šlapdriba – antrus metus iš eilės mažina žiemiškų darbų seniūnijose apimtis.

DSC_9839

Šilavoto seniūnijos seniūnė Neringa Pikčilingienė patikina, kad, prasidėjus pūgoms, žiemiškais seniūnijų keliais būtų kam pasirūpinti – sutartis su rangovu dėl sniego valymo sudaryta. Bet gausiems krituliams aplenkus Prienų rajoną, šios paslaugos kol kas neprireikė, vyraujant šalčiui, buvo sustoję ir kelių greideriavimo darbai. Jeigu žiema ir toliau bus tokia šilta ir kontrastinga, seniūnės teigimu, nepanaudotos lėšos bus skirtos kelių tvarkymui pavasarį, kai neretai prireikia atstatyti lietaus išplautus smėlėtų kelių ruožus.

Dėl atlydžio ir spustelėjusio šaltuko kai kuriose miestelio gatvių ir šaligatvių vietose tapo slidu. Pasak N.Pikčilingienės, prie lankomiausių miestelio viešųjų įstaigų – mokyklos, ambulatorijos, seniūnijos administracijos – iš anksto buvo atvežta smėlio barstymui, tuo pasirūpina pačių įstaigų atstovai, seniūnijos darbininkas arba už pašalpas atidirbantys gyventojai.

Kol orų prognozės palankios, seniūnė N.Pikčilingienė užsiima ataskaitų ir kitų dokumentų rengimu. Pirmaeilis uždavinys – žemėlapyje peržiūrėti visus seniūnijai priklausančius kelius ir atsirinkti naudojamus.

-Natūralu, kad atėjo laikas pakoreguoti Vietinių kelių tinklo išsidėstymo schemą, juk, tuštėjant vienkiemiams, išsikeliant gyventojams, vieni keliai tampa nebereikalingi, kitur, įsikūrus naujakuriams, atsiranda naujų, priežiūros reikalingų kelių. Šiuo metu seniūnijai priskirta 105 km vietinių kelių. Manyčiau, kad kelių ilgis išliks panašus, nors, patikslinus seniūnijų ribas, mūsų teritorijai bus priskirtas Šaulių kaimas, taip pat keletas Degimų kaimo, priklausiusio Veiverių seniūnijai, sodybų, – teigė N.Pikčilingienė.

Seniūnijos duomenimis, Šaulių kaimas egzistavo maždaug 1952-1978 m., jis vėl atkurtas, gyventojui paprašius.

Seniūnei neramu, kad situacija, kuomet litai keičiami į eurus, nepasinaudotų ir garbaus amžiaus senolių neapgautų įvairaus plauko apgavikai. Tokių atvejų, kai, apsimetę socialiniais darbuotojais ar surašinėtojais, sukčiai iš seniūnijos gyventojų išviliojo jų santaupas, pasitaikė pernai.

-Vieniems gyvenantiems asmenims reikia būti itin budriems, taip lengvabūdiškai nepasitikėti į jų kiemą užsukusiais nepažįstamais žmonėmis, jokiu būdu jiems neatverti piniginės. Gaila, bet mūsų seniūnijos atvejai rodo, kad žmonėms perspėjimai per vieną ausį įeina, per kitą išeina. Nors pernai asmeniškai perspėjau kai kuriuos pagyvenusius žmones apie tai, kad reikia saugotis sukčių, visgi jie, psichologiškai paveikti, patikėjo „gerais“ atvykėlių ketinimais ir … liko be pinigų. Todėl primenu, kad, jų sodybose apsilankius asmenims, turintiems ketinimų pakeisti litus į eurus, apsimetusiems socialiniais darbuotojais, taip pat kilus bet kokiems įtarimams, seniūnijos gyventojai skubiai paskambintų į seniūniją ir pasidalintų su mumis savo abejonėmis, – ragina seniūnė. Pasak jos, vienišus žmones nuolat lanko ir buityje padeda jiems gerai pažįstama socialinė darbuotoja, su kuria atvyksta ir pati seniūnė. Jos naudojasi automobiliu, ant kurio – Prienų rajono savivaldybės logotipas.

N.Pikčilingienė neslepia, kad didžiausias rūpestis kyla dėl tų senelių, kurie atsisako kitų pagalbos. Antai seniūnijoje, atokiau nuo kaimynų, gyvena neregistruota 90 – metė moteris. Kadangi jos gyvenamasis namas yra prastai apšildomas, seniūnijos atstovai senolei ir pernai, ir šiemet pasiūlė šaltąjį sezoną praleisti slaugos ligoninėje, tačiau ji nesutiko laikinai palikti namus, nepageidauja ir lankomosios priežiūros. Visgi seniūnijos atstovai retsykiais ją aplanko, atneša malkų, pasiteirauja, kokios pagalbos reikia.

Rūpestingų girininkų ir vienos firmos dėka kelioms vienišoms senelėms ir daugiavaikei šeimai nuvežta malkų.

Seniūnijos socialinė darbuotoja priima nepasiturinčių asmenų prašymus dėl maisto produktų, taip pat iki balandžio 1 dienos į ją galima kreiptis dėl kompensacijos kurui.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistas primena, kad gyventojai užsuktų į seniūniją ir užregistruotų auginamas kiaules, tai reikia daryti kas ketvirtį.

Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.