„Nemuno banginukas“ atplaukė į rekonstruojamą Druskupio upelio senvagę

Prieš Kalėdas į rekonstruojamą Druskupio upelio senvagę prie Tulpės sanatorijos, istorinėje Birštono kurorto dalyje, „atplaukė“ naujai skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus atkurtas „Nemuno banginukas“.

Autorius dar anksčiau Birštono savivaldybės atstovams pristatė Birštono banginio, kurorto simbolio, modelį, kurį įvertino Laikinoji skulptūrų statymo (atnaujinimo) komisija ir nusprendė šia skulptūra papuošti rekonstruojamą Druskupio upelį. Skulptūra buvo pastatyta panaudojus Birštono kurortinės rinkliavos lėšas. Pavasarį, kai bus sutvarkyta istorinės kurorto dalies aplinka – įrengtas apšvietimas, pastatyti suoleliai, suformuota Kneipo terapijos zona, bus įrengtas ir fontanas Banginiui.

Miesto gyventojai, svečiai nuolat prisimindavo ir teiraudavosi apie senąjį „Birštono banginį“. Birštono muziejaus atstovai pasakoja, kad šaltinį „Viktorija“ („Vytautas“), kuris tryško iš istorinės Birštono banginio skulptūros, 1875 metais pastebėjo gydytojas F. Rymovičius. Jis šaltinio vandenį panaudojo virškinimo sutrikimų ir skaudamų akių gydymui. F. Rymovičius žinias apie šį šaltinį perdavė gydytojui Ivanui Radeckiui, kuris, atvykęs į Birštoną 1879 metais, pradėjo minėtą šaltinį tyrinėti. Peterburgo chemikų draugijos laboratorijoje I. Renardas atliko šio šaltinio vandens cheminius tyrimus. Gydytojui I. Radeckiui rekomendavus, kurorto savininkas Ignotas Kvinta pasirūpino, kad per griovą prie šaltinio būtų pastatytas tiltelis. 1882 metais šalia šaltinio buvo pastatyta pavėsinė su suoliukais poilsiui, nes pradžioje šio šaltinio vanduo buvo naudojamas tik sergantiems virškinimo sutrikimais gydyti. I. Radeckis savo naujai atrastą ir ištirtą šaltinį pavadino ,,Viktorija“, kurorto savininko I. Kvintos dukros garbei. Apsaugoti mineralinio vandens šaltinį ,,Viktorija“ nuo potvynių ir ledų sangrūdų medinė atvira pavėsinė negalėjo. 1927 m. Raudonojo Kryžiaus valdyba prašė Sveikatos departamento leisti sutvarkyti ,,Viktorijos“ šaltinį. Pagal architekto R. Steikūno projektą, šaltinį turėjo apsaugoti iš rupaus akmens ir cemento suformuotas žuvies formos ledlaužis. Ir jau 1928 m. visiems žinomas projektas buvo įgyvendintas. 1930 metais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, prel. Juozo Tumo-Vaižganto iniciatyva šaltinis ,,Viktorija“ oficialiai pavadintas ,,Vytauto“ vardu. Iki Kauno HE pastatymo 1959 m. skulptūra, iš kurios burnos tekėjo mineralinis vanduo, žymėjo šaltinio „Vytautas“ versmę. Deja, pakilus Nemuno vandens lygiui, skulptūra atsidūrė ir iki šiol yra po vandeniu.

1995 m. Birštonui suteikto herbo pagrindinis akcentas taip pat yra Vytauto šaltinio skulptūra.

Tikime, kad naująją skulptūrą pamėgs birštoniečiai ir kurorto svečiai, kad ji padės kurti svetingo, savo istorijos ir gydymo tradicijas puoselėjančio Birštono kurorto įvaizdį.

Birštono savivaldybės informacija