Dėl pokyčių ligoninėje paslaugų nemažės

Prienų ligoninėje teikiamos antrinio lygio ambulatorinės ir stacionarinės bei pirminio lygio stacionarinės (slauga ir palaikomasis gydymas) asmens sveikatos priežiūros paslaugos Prienų rajono ir Birštono savivaldybės gyventojams. Būtinoji pagalba teikiama visiems besikreipiantiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Ligoninėje yra 105 lovos: 40 – terapinio profilio (20 terapijos, 10 geriatrijos, 10 neurologijos), 12 – vaikų ligų (3 iš jų – kūdikių), 28 – slaugos ir palaikomojo gydymo, 3 – reanimacijos ir intensyvios terapijos, 8 – dienos chirurgijos,14 – dienos stacionaro.
Dirba 224 darbuotojai, iš kurių – 68 gydytojai, 87 bendrosios praktikos slaugytojos. Konsultacinėje poliklinikoje dirba 27 gydytojai, atstovaujantys 16 specialybių.
Per metus stacionare gydoma iki 2500 pacientų. Konsultacinėje poliklinikoje gydytojai specialistai siekia beveik 60 000 ambulatorinių konsultacijų. Metinės ligoninės pajamos maždaug 8 mln. Lt.

Rudenį Prienų ligoninė išgyveno įvairius pokyčius, kuriais siekiama, kad viešoji įstaiga dirbtų be skolų, efektyviai. Apie šiandienos uždavinius, teikiamas paslaugas – interviu su VšĮ Prienų ligoninės vyr. gydytoja Jūrate MILAKNIENE.

– Kas Jums, kaip įstaigos vadovei, šiandien labiausiai trukdo sėkmingai vystyti įstaigą, t.y. atitikti ir pacientų, ir darbuotojų, ir teisės aktų keliamus reikalavimus?

-Ligoninėje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Trečius metus iš eilės ligoninės finansiniai rezultatai buvo neigiami. Natūralu, kad vadovas turi perorganizuoti įstaigos veiklą. Džiaugiuosi, kad finansinė situacija stabilizuojasi, 2014 m. III ketvirtį rodikliai buvo teigiami. Bet metus planuojame baigti su „minusu“.
Dažnai sulaukiu klausimo, kiek ligoninė yra skolinga. Šiuo metu neturime skolų, nes jas padengėme santaupomis. Tačiau yra problemų, kurios labai trukdo. Jas noriu ir įvardinti. Pirmiausia – tai neatstatyta balo vertė – uždirbame 1 litą, o gauname mažiau – 93 centus. Maži paslaugų įkainiai neatitinka paslaugos savikainos. Teikiame daug ir įvairių paslaugų, nebijome darbo, bet tiesiog neturime galimybės daugiau užsidirbti. Po restruktūrizacijos III etapo už reanimacijos II paslaugas Teritorinė ligonių kasa neapmoka. Siekiame savo pacientams laiku suteikti būtinąją pagalbą, todėl išlaikome reanimacijos tarnybą, nors ir patiriame nuostolių.
Darbuotojų atlyginimams skiriama 71,3 proc. uždirbtų lėšų, vadinasi, pacientų aptarnavimui lieka mažiau nei 30 proc. lėšų. O darbuotojų atlyginimai yra maži. Jie didinti 2008 m. krizės laikotarpiu, 2009 m. buvo sumažinti, o 2012 m. atstatyti iki 2008 m. lygio. Tačiau kainos nuo to laiko gerokai pakilo. Kita problema – mūsų kaimiškame rajone ligoninei tenka atlikti ir socialinių funkcijų, dėl kurių taip pat patiriame nuostolių.

– Kokios ligoninės atliekamos socialinės funkcijos yra nuostolingos?

– Kartais vieniši senyvo amžiaus asmenys paguldomi į ligoninę ne dėl to, kad jiems tuo metu reikia gydymo, o todėl, kad per sunku vieniems apsitarnauti savo namuose, ypač vėlų rudenį, žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, ir senesni, ypač vieniši asmenys, nepajėgia patys pasikurti krosnių. Baigus gydymo kursą, tokius asmenis jau turėtume išrašyti, bet matome, kad savarankiškai susitvarkyti buityje jiems dar per sunku. Už tai ligoninei niekas neapmoka. Kita problema – socialiai nedrausti asmenys. Pavyzdžiui, tokį asmenį išoperavo Kaune. Už tai valstybė apmoka. Bet po kelių dienų jis išleidžiamas namo. O pooperaciniu periodu jis yra per silpnas gydytis ambulatoriškai, dar negali būti savo namuose. Todėl talpinamas pagal gyvenamąją vietą į mūsų ligoninę. Už tai taip pat niekas nemoka. Priėmimo skyriuje socialiai nedrausti asmenys taip pat apžiūrimi veltui, per metus tokių atvejų būna keli šimtai. Taip ir sukapsi į nuostolius tūkstančiai. Bet medikui svarbiausia – žmogus, mes juk priėmę Hipokrato priesaiką.

– Malonu girdėti, kad ligoninėje mėginate spręsti rajono socialines problemas ir padedate mūsų krašto žmonėms. Kita vertus, už suteiktas paslaugas turi būti mokama, ir kai kurios jų turi būti teikiamos per rajono socialinių paslaugų tinklą. Bet grįžkime prie pokyčių ligoninėje. Kiekvienas pokytis būna sunkus, sudėtingas ir darbuotojams. Jie juk dirba sunkų, palyginti menkai apmokamą darbą. Kokios priešpriešos sulaukėte, ieškodama įstaigos veiklos efektyvinimo būdų, keisdama etatų struktūrą?

– Vadybos teorija teigia: kai išorinės sąlygos keičiasi, reikia keistis ir viduje. Dauguma šių pokyčių nėra malonūs darbuotojams, nes tai dažniausiai yra darbo vietų, išlaidų mažinimas, veiklos efektyvumo didinimas, persiorientavimas į kitas veiklas ir t.t. Pokyčiai yra šiuolaikinės organizacijos norma. Tuo tarpu darbuotojams jie tampa profesiniu išbandymu, reikalaujančiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą, keisti mąstymą, įgyti naujų profesinių gebėjimų. Palyginti su 2010 metais, kai kurių paslaugų apimtys ir finansavimas sumažėjo iki 30 proc., o darbuotojų skaičius išliko tas pats. Įvertinome esamą situaciją, išanalizavome darbo krūvius reglamentuojančius teisės aktus, pasitarėme su Stebėtojų taryba ir vykdome pertvarką.
Darbo krūvių optimizavimas (darbų perskirstymas, pareigybių sugretinimas, perskaičiuoti darbo krūviai, sumažinta etatų ir kt.) sukėlė įvairių neigiamų emocijų kolektyve. Buvo pykčio, nusivylimo, pasimetimo ir susitaikymo. Tai normali kiekvieno žmogaus reakcija. Džiugu, kad kolektyve yra nemažai žmonių, suprantančių ir palaikančių. Jeigu pokyčiai nevyktų, gal po metų tie patys darbuotojai apskritai netektų darbo.
Gaila, kad ne visada įvertinami ir teigiami dalykai: laiku išmokamas atlyginimas, nereikia eiti nemokamų atostogų, už papildomą darbą (ligos atveju, atostogų metu) skiriami pavadavimai, už priverstines prastovas (kai nėra pacientų) mokamas tas pats atlyginimas. Mokame už slaugytojų kvalifikacijos kėlimą, įstaigoje nemokamai vedame įvairius mokymus, suteikiame „mamadienius“, mokymosi atostogas, kai mokamas vidutinis darbo užmokestis.

– Labai natūralu, kad žmonės mažai galvoja apie gaunamus teigiamus dalykus. Juk dalis Jūsų išvardintųjų nėra privilegijos, o apibrėžti teisės aktuose ir žinomi darbuotojams kaip privalomi darbdaviui. Linkiu sėkmės surandant teisingiausius kelius, kad pokyčiais džiaugtųsi ir personalas, ir ligoniai.
Kituose pokalbiuose prašysime Jūsų pateikti informacijos apie paslaugas Prienų ligoninėje, jų įkainius. Tikimės sulaukti besigydančių žmonių, juos lankančiųjų, dirbančio ar dirbusio personalo nuomonių, vertinimų, geranoriškų pasiūlymų.

Kalbino Angelė Bajorienė