1930 m. mūsų kraštas, kaip ir visa Lietuva, šventė Vytauto Didžiojo 500 -ąsias mirties metines. Vyko Vytauto portreto pernešimas – procesija per visą Lietuvą, buvo aukojamos iškilmingos Mišios, buvo išleisti itin vertingi istorijos darbai. Tais metais buvo ypač pabrėžiamas Lietuvos vaidmuo krašto visuomenėje, piliečių atsakingas dalyvavimas karinėje tarnyboje. Tuo metu veikiantis karinės prievolės tarnybos įstatymas numatė dvi galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Savanoriu į kariuomenę galėjai įstoti būdamas tinkamos sveikatos
II Kunigaikštienės Birutės pulko ulonai kovinio ginklo pratybose 1937 m. Gaižiūnuose. (Asmeninė kolekcija).
nuo 19 metų. Karinę prievolę ne karo metu galėjai atlikti, sulaukęs 21 metų. Karinės tarnybos laikas -18 mėn. Jeigu turėjai sveikatos ar šeiminių problemų, karinė tarnyba galėjo būti atidedama iki metų. Į kariuomenę nebuvo šaukiami dvasininkai. Atlikę karinę tarnybą arba dėl įvairių priežasčių nepatekę į ją, turintieji iki 45 m. ( karo atveju iki 55 m.) sudarė kariuomenės rezervą. Lietuvos kariuomenės skaičius įvairiose jos rūšyse – pėstininkuose, kavalerijoje, aviacijoje, artilerijos daliniuose ir daugelyje kitų kariuomenės rūšių siekė per 40000 karių. Ekstremaliu karo atveju Lietuvai ginti galėjo būti mobilizuota iki 125-150 tūkstančių karių. Dabartiniai Lietuvos kariuomenės paruošimo ekspertai mano, kad tik karinėje žvalgyboje dabartinė Lietuvos kariuomenė būtų pranašesnė, kitose srityse būtų atiduodama pirmenybė tarpukario Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Žinoma, tarpukariu nebuvo NATO.
1930 m. šaukimas į karinę tarnybą buvo nepaprastai patriotiškai akcentuotas ir pabrėžtas. Tad leiskim kalbėti dokumentams… „1930 m. kovo mėn. 14 d. Alytaus apskrities komisija, sudaryta iš pirmininko Alytaus apskrities viršininko Šabanavičiaus Stasio ir narių – Alytaus karo komendanto pulkininko leitenanto Vimerio, apskrities gydytojo Janavičiaus Simano, 2 ulonų pulko gydytojo pulkininko leitenanto Puodžiūno Jono ir savivaldybės atstovo Vaškevičiaus Miko – patikrino sveikatos stovį, gimusių 1908 m. II pusėje ir 1907 m. ir nustatė jų sveikatos būklę karinei tarnybai“ (LCVA,f.974,ap,1,b.36).
Šauktiniai stakliškėnai:
Į karinę tarnybą iš Stakliškių valsčiaus buvo pašaukti: 1) Karsokas Jonas, Prano, iš Jaunionių kaimo – tarnauti raiteliuose; 2) Kochanauskas Pranas, Juozo, iš Rūdiškių kaimo – tarnauti pėstininkuose; 3)Jankauskas Adomas, Juozo, iš Medžionių – tarnauti pėstininkuose; 4) Ditkevičius Juozas, Jurgio, iš Druskeliškių kaimo – tarnauti pėstininkuose; 5) Kerdokas Simas, Karolio, iš Būdų kaimo – tarnauti pėstininkuose; 6)Židanavičius Juozas, Adomo, iš Stakliškių II kaimo – tarnauti pėstininkuose; 7) Kaminskas Aleksandras, Martyno, iš to paties kaimo – tarnauti pėstininkuose; 8) Skinderis Juozas, Kazio, iš Tervydų kaimo – tarnauti pėstininkuose; 9) Galinskas Juozas, Jono, iš Stakliškių miestelio – tarnauti pėstininkuose; 10) Raškevičius Sebastijonas, Jurgio, iš Stakliškių miestelio – tarnauti pėstininkuose“. ( Ten pat,p.2-12). Tą pat dieną buvo pašaukti į tarnybą gimusieji 1907 m. gruodžio mėn.: 1) Litvinskas Bronius, Aleksandro, iš Medžionių – į tarnybą pėstininkuose; 2) Katkauskas Kazys, Juozo, iš Medžionių – į tarnybą pėstininkuose; 3) Petrauskas Petras, Lauryno, iš Stakliškių miestelio – į tarnybą pėstininkuose.
Šauktiniai – tuometinio Jiezno krašto žmonės:
II Kunigaikštienės Birutės pulko ulonai joja po pratybų Kaniūkų tiltu 1937 m. (asmeninė kolekcija).
1) Diedonis Stasys, Jurgio, iš Sundakų – tarnauti aviacijoje;2) Augustavičius Pranas, Juozo, iš Vilūnėlių kaimo – tarnauti pėstininkuose; 3) Acus Juozas, Andriaus, iš Verbyliškių kaimo – tarnauti šarvuočių rinktinėje; 4) Mazuronis Juozas, Jono, iš Sundakų – tarnauti pėstininkuose; 5) Klimas Aleksas, Jurgio, iš Birštono miestelio – tarnauti pėstininkuose; 6) Rinkevičius Vincas, Petro, iš Kašonių kaimo – tarnauti artilerijoje; 7) Orlauskas Jonas, Andriaus, iš Jiezno miestelio – tarnauti pėstininkuose; 8) Stapčinskas Antanas, Jurgio, iš Birštono miestelio – tarnauti artilerijoje; 9) Gusas Juozas, Kazio, iš Liciškėnų kaimo – tarnauti pėstininkuose; 10) Šimukauskas Juozas, Antano, iš Sobuvos kaimo – tarnauti raiteliuose; 11) Klenauskas Juozas, Andriaus, iš Sobuvos kaimo – tarnauti pėstininkuose; 12) Valatka Jonas, Jono, iš Benčiakiemio kaimo – tarnauti raiteliuose; 13) Šafronas Juozas, Mataušo, iš Jiezno miestelio – tarnauti pėstininkuose; 14) Paškevičius Pranas, Juozo, iš Jiezno miestelio – tarnauti pėstininkuose; 15) Klebauskas Jonas, Jurgio, iš Beniukų kaimo – tarnauti pėstininkuose; 16) Stepankevičius Bolius, Alekso, iš Jiezno miestelio – tarnauti sanitarijos puskarininkų mokykloje; 17) Simonaitis Antanas, Jono, iš Kernuvių kaimo – tarnauti pėstininkuose; 18) Ivanauskas Juozas, Klemenso, iš Nibrių kaimo – tarnauti artilerijoje; 19) Blekaitis Jonas, Juozo, iš Birštono miestelio – tarnauti pėstininkuose; 20) Kaziolas Kišonas, Lipmano, iš Jiezno miestelio – tarnauti pėstininkuose (vėliau žuvo holokausto pragare); 21) Šimukauskas Pranas, Alekso, iš Vošiškių – tarnauti pėstininkuose; 22) Rutkauskas – Ivanauskas Adomas, Magdės, iš Jiezno miestelio – tarnauti pėstininkuose; 23) Bernatonis Pranas, Jono, iš Medeniškių kaimo – tarnauti pėstininkuose; 24) Valatka Juozas, Martyno, iš Juodaviškių kaimo – tarnauti artilerijoje; 25) Pempė Julius, Alekso, iš Jiezno miestelio – tarnauti artilerijoje. (Ten pat,p. 13-32).
Manome, kad šių dviejų buvusių valsčių karių vaikaičiai ir provaikaičiai, norėdami įamžinti protėvių atminimą, atskleisti taip brangias istorijos šaknis, atsilieps kreipdamiesi į seniūnijų seniūnus, parapijų klebonus, bendruomenių pirmininkus, istorijos mokytojus.
Šiandien, gruodžio 17 dieną, trečiadienį skubėkime į Prienus, kur Prienų savivaldybės salėje 15.00 val įvyks kraštotyrinio – leidybinio projekto „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1919 – 1940 m.“ pristatymas krašto visuomenei (darbo pradžia). Renginyje dalyvaus projekto rėmėjas LR Seimo narys Andrius Palionis, Prienų savivaldybės vadovai. Renginyje kviečiami aktyviai dalyvauti Prienų ir Birštono kraštų seniūnai, bendruomenių pirmininkai, mokytojai, muziejų istorikai, kraštotyros entuziastai, partizanų šeimų nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, žiniasklaidos atstovai, visi tie, kuriems rūpi mūsų protėvių – Lietuvos karių atminimo išsaugojimas.
Bus daugiau
Projekto koordinacinės grupės vardu – istorikas
Vytautas Kuzmickas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).