„Manoma, kad muzika atsirado drauge su darbu. Juk dirbantiems žmonėms galbūt reikėjo ko nors prie to darbo – smagiai padainuoti, pamušti kokius nors įrankius, papūsti kokią dūdą. Galima teigti, kad muzika yra ankstyvesnė net už kalbą. Instrumentų iškasenų visame pasaulyje randama nuo labai senų laikų. Tačiau dainos – ištirpstantis erdvėje dalykas“ (Dr. R. Apanavičius).
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Gija“ dar neskaičiuoja didelių sukakčių, aukštų apdovanojimų, kelionių po tolimus užsienius. Pradėjęs savo veiklą kaip pagyvenusių žmonių šokių kolektyvo „Vajaunas“ dalis, jau kelerius metus ruošia programas, koncertuoja savarankiškai.
Poškėdami fejerverkais netrukus atsisveikins 2014-ieji. Taip jau įprasta, kad norisi atsigręžti ir žvilgtelėti į tą greit pralėkusį laiką. Ansamblio moterys renkasi į paskutines metų repeticijas padainuoti, pasikalbėti, prisiminti. Tad ir kalbamės. Ansamblio vadovė Dalia Zagurskienė (kaip visada maloniai ir dėmesingai): „Mielosios, pasidžiaukime. Kiek šiemet pridainuota, po Lietuvą pavažinėta, net užsienyje pabuvota. Kaip rūpestingai ruošėmės Dainų šventės atrankai! Argi nesmagu buvo su programa „Staklelės naujos“ koncertuoti Sereikiškių parke su daugybe folkloro ansamblių iš visos Lietuvos? Ta dainuojančios Lietuvos dvasia tikrai nepamirštama“.
Ir taip žodis po žodžio, viena kitą papildydamos ansamblietės surikiavo metų laimėjimus: dainų festivalis Skriaudžiuose, tradicinė šventė „Oi būdavo būdavo“ Prienuose, miesto šventė, folkloro festivalis „Suprašė žvirblalis“ Širvintų rajone, sėkmingas pasirodymas Punske ir Suvalkuose kartu su Prienų krašto muziejumi ir „Vajauno“ šokėjais. Po išvykos į Lenkiją nespėjus atsikvėpti, du koncertai Jurbarko festivalyje „Ant vandens“. Tai vis su liaudies daina, ta skambiąja – dažnai liūdna, kartais pašėlusia, apdainuojančia visas gyvenimo sritis, darbus, linksmybes. Ansamblio repertuare yra ir liaudies dainų, romansais vadinamų. Kažkada paniekinti kaip menkaverčiai, net neužrašinėti, vėl atgijo ir mielai dainuojami bei klausomi. Tą puikiai įrodo tradicinis renginys „Ilgesio dainos“, kuriame „Gijos“ dainininkės visada dalyvauja. O vėlyvą rudenį prieniškių dainuojamos meilės dainos virpino kauniečių širdis festivalyje „Ar atgis „Metropolio“ vakarai?“
Anot mūsų kraštiečio A. Maceinos, „lietuvis puikiai suvokia savojo dainavimo džiaugsmą ir vertina sugebėjimą dainuoti“. Kodėl tos moterys, kantriai du kartus per savaitę – ir tamsiais vakarais, ir lietui pliaupiant atskuba į repeticijas kultūros centre?
Zita: „Nieko nėra gražesnio už lietuvišką dainą. Dainavimas padeda pažinti ir branginti tautos papročius. O koks džiaugsmas dalyvauti respublikinėse Dainų šventėse!“
Danutė: „Bendra daina man primena gimtąjį kaimą, mamą, visą dainingą giminę. Kai likau našlė, galvojau, kur save padėti. Ar tik vaikaičius auginti? Radau skelbimą laikraštyje ir atėjau. Labai apsidžiaugiau, supratusi, kad liaudies dainas dainuosim“.
Marijona: „Dainuoju visą gyvenimą, nuo pat vaikystės. Daug dainų išmokau iš kaimo žmonių, užtekdavo išgirsti pora kartų ir jau mokėdavau“.
Stasė pasakoja, kad giminių suėjimuose ne valgymas visiems rūpi – pirmoj vietoj daina. Ji nesupranta, kaip tokiame nemažame mieste, kaip Prienai, tiek nedaug norinčių dainuoti liaudies dainą. Nijolė studijuodama tuometinėje Veterinarijos akademijoje buvo ansamblio „Kupolė“ dalyvė, o Gražina savo pomėgį apibūdina trumpai: „kur daina, ten ir aš.“
Ansamblio moterys jau seniai patyrė „savojo dainavimo džiaugsmą“. Juk net medicinos mokslas įrodė, kad dainavimas – puiki raminamoji priemonė, gydanti depresiją, stiprinanti širdies raumenį, pašalinanti įtampą.
„Gijos“ repertuare daugiausia suvalkietiškų, dzūkiškų dainų. Moterys dar atsinešė po keletą dainų, išmoktų iš savo tėvų, giminių ar kaimynų. Deja, liaudies dainos tolydžio nyksta iš atminties, vis mažiau lieka liaudies dainininkų. Ko gero, tik folkloro ansambliai palaiko liaudies dainos gyvastį.
„Oi už girių ugnelė dega, oi Kalėda, Kalėda…“ Dek ugnele, neužgesk, neištirpk erdvėje.
Dainora Šaltienė
Ansamblio „Gija“ narė








Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).