2014 – aisiais ūkininkams teko kautis dėl kiekvieno cento

Nors arklys ne tik Rytų astrologijoje, bet ir visame pasaulyje labai gerbiamas gyvūnas ir, beje, labai susijęs su kaimo žmonių gyvenimu, tačiau žemdirbiams besibaigiantys Žalio arklio metai ramaus gyvenimo neatnešė. Priešingai, 2014 – ieji ūkininkams pasėjo daug nerimo ir kartu tai buvo aktyvios kovos metai.

Mūsų krašto ūkininko ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, žemdirbiams, ypač pieno gamintojams, teko „kautis“ dėl kiekvieno cento ir Lietuvoje, ir Briuselyje.

Geresnių žinių ūkininkai išgirdo tik po susitikimų su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir Premjeru Algirdu Butkevičiumi. Pokalbių metu buvo sutarta ieškoti bendrų sprendimų, neaštrinant susidariusios sudėtingos geopolitinės situacijos. Žemdirbių organizacijų vadovai nusprendė kol kas nerengti suvažiavimų ir nesiimti kitų drastiškų akcijų, o ministrė ir Premjeras pažadėjo ieškoti sprendimų, palengvinsiančių ūkininkų gyvenimą.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tikino, kad biudžete bus skirta papildomai 30 mln. litų pieno sektoriaus nuostoliams palengvinti. Nuolat keliant šį klausimą Europos komisijoje pienininkams pavyko išsikovoti, kad Lietuvai būtų skirta apie 49 mln. litų Europos Sąjungos tiesioginės paramos pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl ryšium su Rusijos embargu sumažintos pieno supirkimo kainos. Pasak J. Vilionio, visų nuostolių ši parama nepadengs, bet gerai, kad nors pasiekta, jog bendra pagalba nuo Rusijos embargo nukentėjusiems ūkininkams sudarys apie 80 mln. litų. Jis taip pat pabrėžia tai, jog 2015 metų pradžioje ūkininkus pasieksiančios išmokos turi būti skiriamos už faktinį parduoto pieno kilogramą, neišskiriant stambiųjų ir smulkiųjų ūkių.

Po susitikimo su ministre ūkininkus metų pabaigoje pasiekė jau nemaža dalis ES tiesioginių išmokų (apie 70 proc. – 1 mlrd. 200 tūkst. Lt) ir išmokos už kvotinį pieną.

Susitikime su Premjeru buvo primintas Žemės ūkio rūmų tarybos nutarimas, jog pieno ir mėsos sektoriams, ženkliai nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, turėtų būti skirta 160 mln. litų. A. Butkevičius pažadėjo, kad biudžete bus numatytas 80 mln. Lt rezervas, skirtas ūkininkų situacijai pagerinti.

Jau parengtas ir Laikinosios paramos pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo, mokėjimo taisyklių projektas. Numatoma, kad apskaičiuojant paramą bus imamas faktiškai parduotas natūralaus riebumo pieno kiekis 2014 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. Pagal susitarimą parama bus mokama nuo 2015 m.vasario mėnesio iki balandžio pabaigos.

J. Vilionis sako, kad Lietuvos pieno gamintojai ir toliau aktyviai kovos už savo reikalavimus, išdėstytus rezoliucijoje, parengtoje 2014 m. lapkričio 11 d. planuotam rengti, bet atidėtam visuotiniam suvažiavimui. Rezoliucijoje įrašyta siekiamybė, kad Europos ir nacionaliniame biudžete būtų numatytos lėšos ir patirtų nuostolių dengimui. Nemaža dalis rezoliucijos punktų jau sulaukė valdžios palaikymo. Pasiekta, kad Lietuvos kaimo plėtros programoje 2014 – 2020 m. žemės ūkių valdos modernizavimo priemonei būtų skirta 464 mln. eurų, kad gyvulininkystės ūkiams 30 proc. būtų padidintos kuro normos, nemažinant jų normų augalininkystei ir kitoms ūkio šakoms, kad iki 2020 metų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių priežiūrai būtų skirta 700 mln. litų bent jau esamai melioracijos statinių būklei palaikyti, kad pienininkystės ūkiams, dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonėse, nebūtų taikomi įsipareigojimai penkerių metų laikotarpiui ir kad jie galėtų persiorientuoti į kitą žemės ūkio šaką. J. Vilionio teigimu, ir toliau bus diskutuojama dėl perdirbimo įmonių statybos, nes santykiai su perdirbėjais yra viena opiausių problemų.

– Aš ir Premjerui sakiau, kad, jeigu mums duodate lėšų, o perdirbėjai numažina kainas, tai tokia parama tampa beprasmė, – teigė LPGA pirmininkas, pabrėždamas ir tai, jog Vyriausybė neturi bijoti pareikalauti iš perdirbėjų laikytis sąžiningų žaidimo taisyklių. Juo labiau, kad priimtas ir sąžiningų veiksmų įstatymas.

Taigi metai ūkininkams iš tiesų nebuvo lengvi, o problemų sprendimų paieška, kaip teigia ir J. Vilionis, ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius, atskleidė ir pačių ūkininkų, ne tik valdžios darbo bėdas. Visų pirma tai, kad ūkininkams trūksta vienybės ir susiklausymo, kad vis dar didesnio palaikymo nesulaukia kooperacijos idėja.

Beje, nors, kaip kalba astrologai, medinė žalia Ožka į pasaulį žiūri kaip į taikos ir ramybės simbolį, ūkininkų, pasak jų lyderių, laukia nė kiek ne lengvesni metai. Gal dar net ir sunkesni. Todėl J. Vilionis ir M. Butkevičius ir kviečia visus rajono žemdirbius būti vieningiems, laikytis solidarios pozicijos. Juo labiau, kad visos išmokos, kompensacijos buvo iškovotos labai nelengvu keliu:

– Dabar svarbiausia išsireikalauti, kad jos visos būtų išmokėtos ir žemdirbiai galėtų padengti kreditus, sumokėti mokesčius, nusipirkti kuro ir pasiruošti pavasario sėjai, išlaikyti karvių bandas ir su viltimi bei perspektyva žvelgtų į rytdieną, – tvirtina J. Vilionis.

Briuselyje – apie kritinę situaciją pieno sektoriuje

Gruodžio 11 dieną prie Europos Komisijos pastato Briuselyje, Belgijoje, vyko Europos pieno tarybos organizuota ES pieno gamintojų protesto akcija, kurioje taip pat dalyvavo ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis bei LR žemės ūkio rūmų teisininkė Aistė Tomkienė.

Į šią protesto akciją susirinko keli šimtai pieno gamintojų. Vyko įspūdinga ūkininkų demonstracija su šalių vėliavomis, kurios metu iš specialiai akcijai atgabento traktoriaus žarnomis buvo prileistas pilnas baseinas pieno, kuriame teatrališkai buvo „išmaudytos“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Prancūzijos prezidento Fransua Holando, Europos žemės ūkio komisaro Filo Hogano galvų nuotraukos.

Po šios demonstracijos pasisakė Europos pieno tarybos atstovai. Europos pieno tarybos prezidentas Romuald Schaber pabrėžė, kad jeigu niekas nebus daroma, Europos pieno gamintojai nebeišsikapstys. Taip pat nesiėmus priemonių, po kelių mėnesių Europos pieno gamintojų protestai įgaus tikrai didesnę apimtį. Be papildomų krizės priemonių Europos pieno gamintojai ir daugelis kaimo vietovių susidurs su katastrofine situacija. Romuald Schaber taip pat išskirtinai pabrėžė Baltijos šalių situaciją, ypač Lietuvą, kurioje pieno supirkimo kaina pati žemiausia Europoje – vidutiniškai nuo 18 iki 20 euro centų.

Taip pat savo panašią nuomonę išsakė ir kitų valstybių atstovai. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, kalbėdamas demonstrantų miniai, pabrėžė Lietuvos situaciją dėl itin mažos pieno supirkimo kainos. Taip pat akcentavo, kad kiekvienos Europos Sąjungos valstybės turi savo atstovus Europos Komisijoje, kurie ir turi siekti, kad būtų išspręstos Europos pieno gamintojų keliamos problemos, nes šie politikai turi dirbti mums, o ne mes jiems. Šiuos žodžius palydėjo gausūs ūkininkų minios plojimai ir palaikymas.

Parengė Ramutė Šimukauskaitė