Domėjosi geros praktikos pavyzdžiais

Būrys žurnalistų iš įvairių respublikinių, regioninių ir specializuotų laikraščių, naujienų agentūrų ir internetinių portalų lankėsi Prienų rajone. Žurnalistų kelionės tikslas – ne tik pasigrožėti VšĮ „Meninė drožyba“ tautodailininkų sukurtais kūriniais ir ūkininko Vidmanto Rasimo ūkyje auginamais mėsinių angusų veislės galvijais, bet ir susipažinti su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių gerosios praktikos pavyzdžiais.

Meno ir tradicijų junginys

VšĮ „Meninė drožyba“ direktorius tautodailininkas Algimantas Sakalauskas žurnalistus supažindino su įmonės įsikūrimo istorija, papasakojo apie veiklą, aprodė atnaujintus pastatus, kurių renovacijai buvo panaudotos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos lėšos. Įgyvendinus projektą meninės drožybos dirbtuvės tapo tradiciniu amatų centru, kuris vienija kryždirbystės, dailidystės, drožybos, kalvystės, stalystės amatus. Čia galima susipažinti su amatais, išmokti jų paslapčių, perimti senolių patirtį ir tradicijas.

Žurnalistų „desantas“ susipažino su VšĮ „Meninė drožyba“ veikla.

Pastaruoju metu vis daugėja sodybų,įstaigų ir organizacijų teritorijų, kurias puošia tradiciniai drožti ornamentai, medinės skulptūros. Iš įvairių šalies regionų atvykusiems žurnalistams buvo įdomu sužinoti ir iš kokio medžio dažniausiai kuriamos skulptūros, ir kokių užsakymų daugiausia sulaukia, ir kiek kainuoja skulptūra, ir kaip išmokti drožti…

– Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas, – sakė A.Sakalauskas, paklaustas apie tai, ar drožėjams netrūksta užsakymų. – Turime ir internetinę svetainę, kurioje norintys randa atsakymus į rūpimus klausimus.

A.Sakalauskas papasakojo, kad jų įstaigos specialistai projektuoja, restauruoja, kuria, gamina tradicinius ir netradicinius dirbinius iš medienos, moko amato, rengia stovyklas, priima ekskursijas.

– Per metus apsilanko iki 600 žmonių, kurie domisi tradiciniais amatais, kūryba, nori pamatyti kūrybos ir gamybos procesą, – sakė A.Sakalauskas.

Prienai – pirmas regionas Rytų Europoje, kur 1997 m. buvo surengta tarptautinė medžio drožėjų stovykla. Tai, anot A.Sakalausko, prisidėjo prie to, kad tapome Europos drožybos centru.

Antrus metus centre lankosi ir tradicinio projekto „Misija – Sibiras“ dalyviai, kurie mokosi, kaip Sibire, teturint mažai paprastų įrankių, pagaminti ir pastatyti lietuviškus kryžius. Jau ne vienerius metus bendradarbiaujama ir su Kauno kolegijos A.Vienožinskio menų fakulteto studentais, rengiamos jaunųjų restauratorių profesinio ugdymo stovyklos.

Ir suaugusiems, ir vaikams rengiamos medžio skulptorių kūrybinės stovyklos. Mokiniai kviečiami dalyvauti ir neformalaus švietimo mokymo programoje „Tradicinio kryžiaus drožyba“.

Nedirbamuose plotuose – angusai

Strielčių kaimo (Ašmintos seniūnija) ūkininkas Vidmantas Rasimas, dirbantis per 1500 ha žemės, šiais metais šalia pagrindinės veiklos – augalininkystės- ėmėsi ir angusų auginimo. Angusai – tai sena mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje. Šios veislės galvijai plačiai paplitę pasaulyje ir pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Jie – nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiose sąlygose.

Angusų veislės galvijai – beragiai, plaukai juodi, neilgi, žvilgantys. Jie nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiose sąlygose.

Šių metų pavasarį 15 angusų veislės veršingų telyčių ūkininkas parsivežė iš Estijos, vasarą bandą papildė ir veislinis bulius. Per vasarą banda padvigubėjo – pasipildė devyniomis telyčaitėmis ir šešiais jautukais. Telyčaitės liks ūkyje ir ateityje papildys bandą, o jautukai kitą rudenį bus parduoti.

– Gyvuliai man visada buvo prie širdies. O angusų veislę pasirinkau dėl jų išskirtinių savybių, – pasakojo V.Rasimas.

Lankantis ūkininko V.Rasimo ūkyje, prisijungė ir Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, kuris žurnalistams trumpai pristatė ir kitus rajono ūkininkus pasiekusią ES paramą.

Apsisprendimui padėjo ir tai, kad jo valdomose žemėse apie 200 ha yra kalvotose, užpelkėjusiose ar krūmais apaugusiose vietose, panemunėje, į kurias su technika sunku įvažiuoti.

– Normali karvė tokiose pievose, kur vyrauja vingiorykštės, šaltekšniai, numirtų iš bado, o angusams jos puikiai tinka. Tai matyti ir pažiūrėjus į gyvulius – sveiki, jų kailis blizga, – kalbėjo ūkininkas.

Vidmantas Rasimas ūkininkauti pradėjo 1991 m., pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavęs 3,04 ha žemės. Per du dešimtmečius jo valdomi žemės plotai padidėjo 500 kartų, įsigyta įvairios technikos, pastatytas grūdų priėmimo, valymo, džiovinimo ir sandėliavimo kompleksas.

Kaip sakė pats ūkininkas, didelis postūmis buvo Europos Sąjungos parama, kurios nuo 2004 m., pasinaudojus įvairiomis paramos formomis, buvo gauta daugiau nei 3 milijonai litų.

Laima Duoblienė