Gydytoja Rasa Ivanauskienė sako, kad svarbu nuolat kontroliuoti cholesterolio kiekį organizme.
Cholesterolio pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „tulžis“ (gr. chole) ir kietas (gr. stereos). Tai – viena pagrindinių žmogaus organizmo medžiagų ir visų žmogaus audinių sudedamoji dalis. Į riebalus panaši molekulė randama beveik visuose žmogaus audiniuose ir ji yra būtina medžiaga organizme vykstant įvairiems medžiagų apykaitos procesams.
Cholesterolis yra svarbi ląstelių sienelių sudedamoji dalis ir pradinė medžiaga tulžies rūgštims susidaryti, be kurių negalėtų būti suvirškinti kai kurie produktai, susidaryti labai reikalingo vitamino D kaulų susidarymui bei įvairių hormonų gamybai.
Norėdamas užtikrinti, kad šios gyvybiškai svarbios medžiagos visada būtų pakankamas kiekis, mūsų organizmas daugiausia cholesterolio pasigamina pats. Per parą maždaug 1-2 gramus, o to visiškai pakanka net ir maitinantis cholesterolio neturinčiu maistu.
Cholesterolio pagrindine gamybos vieta organizme, taip pat ir jo kaupykla yra kepenys. Net 70 proc. cholesterolio pagaminama kepenyse. Didelė cholesterolio dalis kepenyse virsta tulžies rūgštimis, kurios iš tulžies pūslės patenka į žarnyną. Čia joms tenka svarbus vaidmuo virškinant riebalus. Be organizme pasigaminamo cholesterolio, jo dar gauname ir su maistu. Su maistu patenkantis cholesterolis sudaro 30 proc. organizme esančio cholesterolio.
Medžiagų apykaitoje svarbus vaidmuo tenka ne tik cholesteroliui, bet ir trigliceridams. Jie taip pat sintezuojami kepenyse arba gaunami su maistu. Trigliceridai atlieka svarbias užduotis organizme – tiekia ir kaupia energiją, taip pat jie yra pagrindiniai ląstelių, fermentų, hormonų struktūriniai elementai. Cholesterolis yra netirpus vandenyje, todėl krauju jį išnešioja baltymai. Kraujo plazmoje cholesterolis skirstomas į dvi rūšis:
Mažo tankio lipoprotenų cholesterolis (MTL – cholesterolis) – blogasis, aterogeniškas. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje neturi būti per daug.
Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL – cholesterolis) vadinamas geruoju. Jis padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.
Laikui bėgant, kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Labiausiai skatinantis aterosklerozę yra MTL cholesterolis. Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, yra nejaučiama. Dažniausiai apie ligą žmogus sužino tik jau susirgęs širdies infarktu ar smegenų insultu. Todėl labai svarbu laiku išsiaiškinti, kiek lipidų yra kraujyje. Patariama, kad kiekvienas suaugęs žmogus žinotų savo cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač vyrai, perkopę 45, ir moterys, vyresnės nei 55 metų, nes nuo šių amžiaus ribų smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika. Kraujo tyrimai yra sudėtinė profilaktinė priemonė, norint efektyviai kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Kadangi pavalgius riebalų kiekis kraujyje gali būti padidėjęs, patartina maždaug 8 – 12 val. prieš tiriantis kraują nevalgyti, kad būtų nustatytas tikslus cholesterolio kiekis. Sveiko žmogaus bendras cholesterolio kiekis kraujyje neturėtų būti didesnis kaip 5 mmol/l.
Rasa Ivanauskienė
VšĮ Prienų ligoninė kardiologė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).