Renovacijos pastoliai apjuos 46 daugiabučius

2013 metų pradžioje prasidėjo daugiabučių renovavimas pagal Aplinkos ministerijos pasiūlytą naują energetinio efektyvumo didinimo programą. Į programos įgyvendinimą įsitraukė visos Lietuvos savivaldybės ir buvo pasirašytos trišalės sutartys tarp Aplinkos ministerijos, VšĮ „Būsto valdymo agentūra“ ir savivaldybių. Pernai kovo mėnesį Prienų rajono savivaldybės taryba patvirtino energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, o jos įgyvendinimo administratoriumi paskyrė UAB „Prienų butų ūkis“. Programoje yra numatyta, kad 2013 – 2014 m. Prienų rajono savivaldybėje bus pradėtas 46 daugiabučių renovavimas.

Renovuojamas Vytauto g. 32 namas.

Pirmajame etape – 16 daugiabučių

UAB „Prienų butų ūkis“ direktorius Algis Valatka sakė, kad pirmajam daugiabučių renovavimo etapui buvo atrinkta 16 daugiabučių, suvartojančių daugiausia šiluminės energijos ir už būsto šildymą bei karštą vandenį mokančių daugiausia.

Įgyvendinant programą buvo parengti investiciniai planai, su būstų savininkais apsvarstytos ir pasirinktos energiją taupančios priemonės, leidžiančios sutaupyti 50 proc. šiluminės energijos. Kai investiciniai planai jau buvo parengti, prasidėjo daugiabučių gyventojų susirinkimai, kurių metu gyventojai pasirinko vieną ar kitą variantą, aptarė klausimus dėl finansavimo, projekto administravimo.

– Penkiolikos daugiabučių gyventojai priėmė sprendimą renovuoti namus, vieno namo (Stadiono g. 8) gyventojų dauguma pasisakė prieš renovaciją. Šiuo metu keturiolikai daugiabučių yra gautas Šiaulių banko pritarimas dėl paskolos, statybos rangos darbai nupirkti ir sutartys su rangovais pasirašytos dėl trylikos namų. Vienam daugiabučiui (Vytauto g. 30), kuriame yra daugiau nei 10 proc. skolininkų, turinčių didesnius nei 600 litų įsiskolinimus, bankas nedavė sutikimo finansuoti darbus. Šiuo metu renovavimo darbai vyksta septyniuose namuose, – vardijo UAB „Prienų butų ūkis“ direktorius Algis Valatka.

Ne visų septynių daugiabučių gyventojai jau šiais metais džiaugsis atnaujintais namais. Iki metų pabaigos statybininkai užbaigs tik dviejų namų – Jaunimo g. 19 Balbieriškyje ir Vytauto g. 51 Jiezne – renovaciją. Kitų trylikos daugiabučių renovacija turi būti baigta iki kitų metų rugsėjo.

Didžiausia problema – statybininkų trūkumas

Vytauto gatvės 32 namo gyventoja Aldona Drūlienė viliasi, kad pasibaigus renovacijai gyvens gražiai ir šiltai, nors teko ir truputį pašalti, nes jų name atliekami darbai šiek tiek atsiliko nuo grafiko. Dėl to šildymas buvo įjungtas vėliau, nei kituose Prienų miesto daugiabučiuose.

Pasak A.Valatkos, nors visi rangovai yra „nupirkti“ per Centrinę perkančiąją organizaciją, kuri konkurse dalyvaujančias įmones ir jų kvalifikaciją kruopščiai tikrina, ne visų daugiabučių renovacijos vyksta greitai ir kokybiškai.

– Vieni statybininkai dirba be priekaištų, su jais lengvai randame bendrą kalbą, o bendraujant su kitais gyventojais, kontroliuojančios organizacijos įdeda nemažai pastangų, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir baigti pagal numatytus grafikus. Su pastaraisiais būtų galima nutraukti sutartis ir ieškoti kitų rangovų, tačiau stengiamės rasti bendrą kalbą, išsiaiškinti iškylančias problemas, koreguoti projektus, kad viskas būtų atlikta taip, kaip reikalauja teisės aktai, – sakė A.Valatka.

Jis labai džiaugėsi įmonėmis, renovuojančiomis Balbieriškio ir Jiezno miestelių daugiabučius. Jo teigimu, daugiau problemų gyventojams ir administratoriui kelia kai kurie Prienų mieste dirbantys statybininkai.

– Bendromis pastangomis pavyko rasti kompromisą ir paspartinti darbus, – kalbėjo A.Valatka. Anot jo, viena iš pagrindinių kylančių problemų priežasčių – statybininkų trūkumas.

Renovacijos darbų nepalengvina ir labai ilgai vykstantis investicinių planų bei kitų dokumentų rengimas, o juos parengus renovacijos programos administratoriui ir gyventojams labai greitai reikia priimti sprendimus dėl renovacijos ir pasirinkti norimą variantą.

Kai kurių daugiabučių gyventojams renovaciją pradėti trukdo skolos už komunalinius patarnavimus, nes, jei name yra skolininkų, bankai nesuteikia paskolos.

Už sėkmingą renovaciją yra atsakingi namo techniniai prižiūrėtojai, kurių paslaugos taip pat perkamos konkurso būdu. Kaip sakė A.Valatka, techninių prižiūrėtojų, kitaip nei statybininkų, netrūksta, konkursuose dalyvauja po šešis – aštuonis, todėl atrenkami ir geriausi, ir pigiausi.

Valstybė kompensuoja 40 proc. statybos darbų ir medžiagų kainos

Daugiabučių renovaciją administruojančios įmonės UAB „Prienų butų ūkis“ direktorius Algis Valatka žino visas renovacijos subtilybes ir stengiasi, kad nepasikartotų senos klaidos.

Priemonė „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ yra finansuojama pagal 2007- 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Skatinant daugiabučių namų butų savininkus modernizuoti namus, kurių energijos vartojimas neefektyvus, kompensacijoms yra numatyta skirti 35.294.118 Lt. Didžioji dalis – 30 mln. Lt – iš ES fondų lėšų, likusi – iš LR valstybės biudžeto.

Gyventojams valstybė kompensuoja visas investicinio plano ir techninio projekto rengimo bei administravimo išlaidas, taip pat kompensuoja iki 40 proc. statybos darbų, medžiagų kainos. Paskolą iš banko taip pat ima ne patys gyventojai, o renovacijos administratorius.

Kalbinti šiuo metu renovuojamų namų gyventojai pasakojo, jog ne visi gyventojai žinią apie renovaciją priėmė geranoriškai. Pensininkai ir kompensacijas už šildymą gaunantys žmonės nuogąstavo, ar jiems bus kompensuotos renovacijos išlaidos, kiti baiminosi, ar darbus atliks kvalifikuoti ir neaplaidūs statybininkai.

– Tačiau gavę atsakymus į visus rūpimus klausimus, matydami, kaip kokybiškai dirba statybininkai, jau ramiai laukiame renovacijos pabaigos ir džiaugiamės, kad mūsų namas bus ne tik šilčiausias, bet ir gražiausias Balbieriškyje, – kalbėjo Jaunimo g. 19 namo gyventojos.

Kompensuojamos tik energiją taupančios priemonės

Po renovacijos namas energetines išlaidas turi sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. arba pasiekti energetinio naudingumo D klasę. Pasak A.Valatkos, patirtis rodo, kad sutaupoma net iki 70 proc. arba pasiekiama energetinio naudingumo B klasė.
Kad būtų sutaupoma daugiau šilumos, nepakanka tik apšiltinti fasadą – reikia atnaujinti visą namą: stogą, langus, lauko duris, šildymo sistemą.

– Gyventojams pasiūlėme pertvarkyti ir šildymo bei karšto vandens sistemas, taip pat susidėvėjusius ir techninių reikalavimų neatitinkančius šilumos punktus. Pastarieji iki šiol nebuvo namo gyventojų nuosavybė, nors sugedę būdavo remontuojami jų lėšomis. Dabar šis juridinis nesusipratimas išspręstas, – sakė UAB „Prienų butų ūkis“ vadovas. – Įgyvendinus visas priemones, pasiekiama aukštesnė energetinio efektyvumo klasė.

Renovuojamų daugiabučių gyventojams buvo siūloma taip pat atnaujinti ir vandentiekio, nuotekų tinklus, elektros instaliaciją, įsirengti saulės baterijas. Tačiau šių sistemų renovacija nėra kompensuojama, todėl dauguma gyventojų nusprendė pasirinkti tik energiją taupančias priemones.

Daugumoje Prienų rajone šiuo metu renovuojamų namų bus ne tik pertvarkytos šildymo sistemos, bet ir įrengta individuali kiekvieno buto šilumos apskaita. Tai, pasak gyventojų, leis jiems jaustis savo buto šeimininkais – patiems taupyti šilumą, o kartu ir savo pinigus.

Sunkiausia – pradėti

Nuolat daugėja prieniečių, besidominčių galimybe atnaujinti būstus.

– Labiausiai paskatina kaimynų pavyzdžiai. Kai matome atjaunėjusį namą ir sužinome, kad jo gyventojai už šildymą moka perpus pigiau nei mes, kyla noras ir patiems gyventi patogiau, gražiau ir mažiau mokėti, – sakė vieno belaukiančio renovacijos darbų pradžios daugiabučio gyventojas Viktoras. – Namo renovavimui jau pritaria beveik visi mūsų namo gyventojai, nors iš pradžių dauguma jų buvo nusiteikę priešiškai. Sunkiausia – pradėti.

Prienų rajono savivaldybės Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Milžinaitė mano, kad pagrindinė gyventojų priešiškumo renovacijai priežastis – nežinojimas, nes renovacija – dar naujas ir nepažįstamas procesas, žmonės, ypač vyresni, nepasitiki valdžios sprendimais, patys mažai tuo domisi.

Tvirtinant investicinį planą, patys gyventojai numato ir sprendžia, ką jų name reikia pakeisti ar atnaujinti. Gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų pasiūlymų paketų – pigesnį, kai atliekami tik tie darbai, kurie garantuos numatytą namo energetinį efektyvumą, arba brangesni, kai keičiami vamzdynai, šilumos mazgai, butuose sumontuojama efektyvesnė šilumos reguliavimo ir kontroliavimo įranga ir t. t.

Pavyzdžiui, renovuojant 36 butų namą Vytauto g. 32, Prienuose, kurio bendras naudingas plotas beveik 1550 m2, jau apšiltintas stogas, pakeista dalis langų, šiltinamos fasado ir cokolio sienos, tvarkomi balkonai, įstatytos naujos laiptinių ir tambūrų durys, pertvarkytos ventiliacijos ir rekuperacijos sistemos, pakeistas ir pertvarkytas šilumos punktas ir karšto vandens ruošimo įrenginiai bei jų sistemos. Namui renovuoti numatyta išleisti 1 126 860,00 Lt.

Antrojo renovacijos etapo sąraše – trisdešimt daugiabučių

Netrukus prasidės ir antrasis daugiabučių renovavimo etapas, kuriame pasiūlyta dalyvauti trisdešimties Prienų rajono daugiabučių namų gyventojams. Jau yra parengti investiciniai planai, o gruodžio pradžioje prasidės daugiabučių gyventojų susirinkimai.

Pasak UAB „Prienų butų ūkis“ direktoriaus A.Valatkos, pagal dabar galiojančius teisės aktus iki gruodžio 31 d. reikia pasirašyti sutartis su statybos darbų rangovais. Uždelsus valstybės parama gali sumažėti. Šiuo metu numatyta, kad ateityje bus kompensuojama tik 15 proc. statybos darbų ir medžiagų kainos, gyventojams teks patiems sumokėti pusę išlaidų už techninio projekto rengimą ir techninę priežiūrą. A.Valatka tikisi, kad valstybės parama gyventojams nesumažės, dabar galiojančios sąlygos bus pratęstos ir nesuspėjusieji šiais metais pradėti renovacijos neliks nuskriausti.

D.Milžinaitės teigimu, Aplinkos ministerija jau parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame, atsižvelgus į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo dalyvių susirūpinimą ir savivaldybių keliamą klausimą dėl papildomos Klimato kaitos specialios programos lėšomis teikiamos valstybės paramos dydžio termino pakeitimo, numatyta nustatyti, kad 25 procentų papildoma valstybės parama iš Klimato kaitos specialios programos lėšų bus teikiama tuo atveju, jeigu projektas bus įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. Projektas šiuo metu yra pateiktas derinti Teisingumo ministerijai.

Laima Duoblienė