Darbai gruodžio mėnesį

Sode

Rodos, visi darbai baigti. Viskas sukrauta į pastogę arba pašalę, medeliai aprišti, jų pomedžiai pradėjus šalti, apdėti mėšlu, apiberti durpėmis. Apmulčiuotos ir braškių lysvės.

Net ir gruodui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti medelius, ar jų nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, pataisyti aprišalų. Jau dabar, po nedidelių šalčių, galima prisipjauti skiepūglių vaismedžiams pavasarį perskiepyti. Medžiai, nuo kurių žadame imti ūglius, turi būti sveiki, žinomos veislės, o patys metūgliai ne trumpesni kaip 30 cm. Skiepūgliai pjaustomi nuo vaismedžio viršutinių ir į pietus augusių šakų. Nupjauti skiepūgliai tuojau pat surišami į pundelius ir ant etiketės užrašomas veislės pavadinimas, kiti duomenys. Skiepūglius galima laikyti drėgname rūsyje, smėlyje arba sniege, lauke supiltose durpėse.

Jeigu sode išmėtytos mėšlo krūvelės kurkliams ir kitiems kenkėjams gaudyti, tai po didesnių šalčių galima iškratyti mėšlą plonu sluoksniu, ir kenkėjai sušals.

Jeigu pusto – pravartu ant braškių lysvių sulaikyti kuo daugiau sniego. Tam ant jų pamėtykime eglišakių, o jeigu sniego yra greta – užpilkime jo ant kerelių, paslėpkime juos, kad neiššaltų. Kartais gruodį iškrenta gausiai sniego. Tada jis, būdamas purus ir sunkus, apgula medelių šakeles ir jas nulaužo arba nulenkia iki žemės. Todėl sniegą reikia nupurtyti ir pomedžiuose sumindyti – apsaugos vaismedžių šaknis nuo šalčio, taip pat susispaus pelių takai.

Retkarčiais užsukime į rūsį, kur laikomi vaisiai, daržovės, peržiūrėkime juos.

Žiema – pats tinkamiasias laikas meistrystės darbams. Remontuojame inventorių arba pasigaminame naujo: obuolių skintuvą, kastuvams, šakėms, kirviams – kotų, dėžių kitų metų derliui sudėti. Pravartu turėti ir grotelių vaismedžių kamienams nuo graužikų apsaugoti. Jas galima padaryti iš siaurų lentelių, per 2 ar 3 vietas sujungiant viela. Tokiu lanksčiu skydeliu apjuosiamas vaismedžio kamienas. Tokios grotelės (jas galima nutepti pokostu, baltais dažais) gali tarnauti daugelį metų.

Darže

Šiltnamiuose bei inspektuose dar neįšalusią žemę išlyginkime ir pridenkime šiaudais, kraikinėmis durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė. Taip paruošti šiltnamiai ir inspektai bus šiltesni ir pavasarį bus galima juose anksčiau dirbti. Visiškai pakaks apie 30 cm storio priedangos. Kad šaltis neįsiskverbtų į vidų pro inspekto šonus, dirvą aplink jį taip pat apdėkime lapais ar kitomis šiltinančiomis medžiagomis.

Rūsyje kopūstus su šaknimis sudedame ant lentynos viena eile arba pakabiname (šaknimis į viršų). Perrenkame, surūšiuojame ir į dėžes sudedame šakniavaisius, susluoksniuojame su drėgnu smėliu, durpėmis ar pušų pjuvenomis (jose yra terpentino, kuris turi dezinfekuojamų savybių) – per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Vėliau nuolat tikrinkime rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvimo židinių. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkime rūsį.

Dabar pats laikas pagalvoti apie kitų metų derlių. Sudarykime lauko ir šiltadaržių daržovių sėjos planą bei auginimo grafiką. Iš anksto įsigykime įvairių daržovių sėklų, trąšų, būtiniausių daržo įrankių.

Gruodžio mėnesį vargu ar bereikės darbo įrankių, todėl gerai nuvalykime juos ir sutepkime tepalu ar vazelinu.

Gėlyne

Dauguma remontantinių, poliantinių ir laipiojančių rožių veislių pakelia nuo – 10 iki – 15 laipsnių, o arbatinės – hibridinės, floribundinės nuo – 3 iki –10 laipsnių šaltį. Daug jautresnės šalčiams yra rožių šaknys. Jei dar neparuošėme rožių žiemai, tai šiuo metu apkarpome jų krūmelius, surenkame ir net nuskiname senus lapus. Rožių kerus užpilame durpėmis arba kompostine žeme, pridengiame eglišakėmis.

Apmulčiuojame dekoratyvinių augalų pomedžius, taip pat ir dirvą apie gyvatvorę durpėmis arba perpuvusiomis pjuvenomis.

Uždengiame jautresnius šalčiui medelius ir krūmus eglišakėmis, meldais ar mediniais skydais. Dengiame taip, kad nenušaltų, nesupūtų ir nesušustų apdengtas augalas, kad išliktų sveiki pumpurai, iš kurių susiformuos ateinančių metų žiedai.

Jei jau iškrito sniegas, juo apkaskime rožes, daugiametes ir svogūnines gėles – apsaugos augalus nuo iššalimo. Smarkiai pasnigus žiūrėkime, kad sunki sniego danga nenulaužtų visžalių medžių ir krūmų šakų.

Retkarčiais patikriname, kaip laikosi gėlių svogūnai bei gumbasvogūniai. Sergančius atrinkite ir pašalinkite.

Kambarinių gėlių priežiūra

Gruodis yra pats sunkiausias metų laikas kambariniams augalams – dienos trumpos ir dažniausiai apsiniaukusios, patalpose įjungti šildymo prietaisai labai išdžiovina orą. Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime jas grupėmis, nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Šiltame, sausame ore stovintiems augalams labai patiks, jeigu kartą per savaitę nuplausime po šiltu dušu, taip ir dulkes nuvalysime, ir atgaivinsime.

Kambariuose, kuriuose temperatūra yra 18-200C, daug augalų nustoja augti ir pralaukia tą nepalankų laikotarpį. Tai žalialapės dracenos, stambialapiai fikusai, tradeskantės, vėzdūnės, filodendrai ir daug kitų. Jeigu patalpose temperatūra pakyla iki 22-24 0C ir aukščiau, augalai ima augti. Tada, užtikrinant būtiną šviesos kiekį, įrenkime papildomą apšvietimą. Jeigu trūks šviesos, nauji augalų lapai bus maži, šviesesni, o stiebai ištįsę. Ypač daug šviesos reikia sukulentams (kaktusams, stapelijoms, tukviams, alavijams, jukoms), baltai, geltonai margus lapus turintiems augalams.

Stebėkime augalus, kurie žiemoja vėsiose patalpose. Jeigu ten temperatūra yra 4-12 0C, tuomet japoniniai ožekšniai, lauramedžiai, mirtos jausis puikiai. Aukštesnėje temperatūroje pradės augti, todėl perneškite ir pastatykite į labai šviesias vietas.
Žiemą laistome pagal poreikį – stebime substrato drėgnumą. Jeigu patalpa yra labai šilta, laistyti gali tekti net dažniau, negu vasarą. Vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis. Šaltas vanduo gali būti lapų kritimo priežastis. Vėsiuose kambariuose laistome retai – kas dvi savaites arba net kartą per mėnesį.Tręšiame tik tuos augalus, kurie auga ir daug rečiau – kartą per mėnesį.

Gruodis dovanoja ir daug įvairiaspalvių žydinčių augalų. Tai ciklamenai, azalijos, cimbidžiai, kurie skirti vėsiems kambariams.

Bityne

Gruodis bityne – ramybės mėnuo. Nukritus oro temperatūrai žemiau +13 °C, bitės pradeda burtis koriuose arčiau lakos tose jų vietose, kur neseniai išsirito perai. To reikia, kad bitės suformuotų kamuolį, būtiną sėkmingam žiemojimui.

Žiemojančio bičių kamuolio viršus visuomet siekia korių dalį, kurioje yra medus, nes juo bitės maitinasi. Žiemojančios bitės sunaudoja labai nedaug maisto atsargų. Vidutinio stiprumo šeima per parą sunaudoja tik 30–50 g medaus.

Gruodį vertėtų retkarčiais apsilankyti bityne, o ypač po vėjuotų dienų. Reikia patikrinti, ar vėjas neišvartė lakas dengiančių skydų, nenukilnojo avilių stogų. Svarbu patikrinti, ar į avilius neįsibrovė pelės.

Bitininkams darbų netrūksta ir šaltuoju metų laiku. Jie toliau lydo vašką, gamina ar perka trūkstamą inventorių, planuoja kitų metų darbus, skaito literatūrą, analizuoja bityno užrašus. Gruodžio 7 – oji – Šv. Ambraziejaus – bičių globėjo – diena. Tą dieną bičiuliai susitinka, aptaria bitininkystės naujienas, pasidalija patirtimi. Nuo seno prieš Kalėdas bitininkai aplanko neturtingus, sergančius bendruomenės narius ir padovanoja jiems medaus.