Laisvalaikiu renkasi meditaciją… su virbalais

Vėjas nudraskė paskutinius Vytauto gatvės medžių lapus – kaip toje grupės „Poliarizuoti stiklai“ dainoje, stovi jie pliki ir nieko nesako. Išskyrus vieną medį, kurio kamienas aprengtas margaspalviu megztiniu. Jau antrą lapkritį neįprastu vilnoniu apdaru jis atkreipia kiekvieno praeivio ir vairuotojo dėmesį, priverčia juos nusišypsoti ar bent nusistebėti. Jei medžiui nešalta – jaukiau ir į jį žvelgiančiam žmogui…

Kiekvieną ketvirtadienį parduotuvės „Audenė“ patalpose renkasi mezgėjų klubo narės.

Idėja aprengti prie pat pagrindinės Prienų miesto gatvės rymantį medį kilo „Audenės“ parduotuvės savininkei Rūtai Dabulskienei. Rūta juokauja, kad, negavusi leidimo apgenėti medžio šakas, gadinančias naują parduotuvės stogą, ji pakeitė savo požiūrį į problemą ir nusprendė susidraugauti su medžiu. Apmegztas medis – ne tik originali audinių ir siūlų parduotuvės reklama. Tai ir vizitinė kortelė parduotuvės patalpose jau trečią žiemos sezoną veikiančiam mezgimo klubui. Būtent klubo narės, pasitelkusios savo išmonę, papuošė medį: kiekviena jo margam apsiaustui numezgė po skirtingos spalvos ir rašto „kvadratą“.

Tradiciškai moterys, mėgstančios megzti virbalais ar nerti vąšeliu, į užsiėmimus pradeda rinktis lapkritį, kai anksčiau temsta, ir ilgėjantys vakarai varo nuobodulį. Mezgėjų klubas buria drauges, jų geras pažįstamas ar kaimynes.

„Audenės“ parduotuvės savininkės Rūtos Dabulskienės iniciatyva prieš trejus metus sukurtas mezgėjų klubas veikia iki šiol.

Suburti į klubą mezgimo fanates sumąstė Rūta Dabulskienė ir jos draugė Rasa. Perskaičiusios Kate Jakobs romaną „Penktadienio vakaro mezgimo klubas“ jos liko sužavėtos, kaip jautriai ir tiksliai autorė apibūdina vidinį poreikį megzti ir laukiantį procesą: „Vilnos pasirinkimas svaigina galimybėmis: spalvų ir verpalų jūra gundo būsimo megztinio ar kepurės vaizdu (ir komplimentais, kurių tikiesi sulaukti), bet neįspėja, kiek sunkaus darbo tavęs laukia, kad to pasiektum. Svarbiausia yra kantrybė ir dėmesys smulkmenoms. Taip pat ir noras…“

-Knygoje įžvelgiau tam tikrų paralelių su pačios kasdienybe. Joje pasakojama apie mažos siūlų krautuvėlės savininkę, kuriai tenka konsultuoti daugybę klienčių, išklausyti jų gyvenimo istorijas. Su kai kuriomis užsimezga artimesni ryšiai, ir savininkė nutaria jas suburti į penktadienio mezgimo klubą. Jame moterys ne tik mezga, bet ir dalinasi savo asmeniniais išgyvenimais, – teigia verslininkė.

Knygos pasakojimas drauges paskatino susimąstyti ir apie tai, kad pasaulyje yra daug vienišų žmonių, vėl atnaujinti jų socialinius ryšius gali bendra veikla pagal interesus. Nors knygos pabaiga ir liūdna, tačiau jos idėja įkvėpė optimizmo. Rūta ir Rasa nusprendė suvesti megzti mėgstančias moteris į grupę, kurioje atsiskleistų jų kūrybiškumas, būtų galima pasimokyti vienoms iš kitų, šiltai pabendrauti.

Anot Rasos Dabulskienės, klientai į parduotuvę ateina ne visuomet žinodami, ko jiems reikia, neretai pardavėjų klausia patarimo, kokius siūlus ar priedus geriau įsigyti, kokį mezgimo raštą išsirinkti. Rūta stengiasi jiems profesionaliai patarti. Pasak jos, klubo užsiėmimai naudingi tuo, kad susirinkusios moterys konsultuojasi viena su kita ir sužino daug mezgimo bei apdailos gudrybių. Kompanijoje tarp labiau patyrusių mezgėjų ir pradedančiosios įgyja reikiamos patirties ir žinių, draugijoje megzti tampa greičiau ir paprasčiau. Tik prienietės, skirtingai nei knygos herojės, į klubą renkasi ketvirtadieniais po darbo.

Mezgimo klubui priklauso skirtingų profesijų atstovės – gėlių pardavėja, banko darbuotoja, namų šeimininkė, buhalterė, mokytoja, gydytoja ir kt. – tai tik patvirtina, kad megzti mėgsta ne tik daugiau laisvo laiko turinčios namų šeimininkės. Antai medikė Ringailė mezginį vežasi net į koncertines išvykas. Ansamblio šokėjai prie to, kad ji mezga ir autobuse, priprato ir labiau stebisi, jei kurį kartą mezginį ji palieka namuose.

Apmegztas Vytauto gatvės medis – ir parduotuvės, ir mezgimo klubo reklama.

Daugelis moterų šį pomėgį atsinešė iš vaikystės, mezgė studijų metais ir augindamos vaikus, o dabar po tam tikro laiko vėl paėmė virbalus į rankas. Moterys mano, kad laisvalaikiu megzti yra prasmingiau, nei plepėti apie pažįstamus ar žiūrėti serialus.

„Ketvirtadienis mums yra tarsi mažasis savaitgalis, kai prieš poilsio dienas galime susitikti, aptarti mezginius, išgerti arbatos, pakalbėti apie savaitgalio planus, pasidalinti patiekalų, kuriuos gaminsime, receptais. Svarbiausia, kad mums visoms būtų gera bendrauti,“ – sako Rūta.

Kai kurie jų susitikimai yra teminiai. Pavyzdžiui, prieš Velykas klubo narės kartu su savo vaikais mokėsi vašku marginti kiaušinius. Ne kartą yra rengusios patiekalų degustacijas. Kai pasitaiko proga ir turi laisvo laiko, kartu nuvyksta į spektaklius. Megzdamos aptaria ir viena kitai rekomenduoja matytus filmus.

Daugeliui mezgimas yra tapęs savotiška meditacija. Pavyzdžui, Danutė prisipažįsta daugiausia mezganti dėl paties proceso, todėl ne vienas jos mezginys, iki galo nesusiūtas, ilgus metus yra pragulėjęs užkištas maiše. Tuo tarpu kitą klubo narę – Rasos bendravardę – domina galutinis mezgimo rezultatas, nes ji nori kuo greičiau pasipuošti nauju rūbu. Pasak Rūtos, tikra mezgėja turi nebijoti pamegzti ir į „kamuolį“. Kartais nutinka taip, kad pradėtas ar numegztas mezginys nepateisina lūkesčių, todėl jį tenka išardyti. Arba, kaip sako Ringailė, jei megztinis ar suknelė gavosi dydžiu per dideli, galima juos perleisti toms, kurioms labiau tinka.

Klubo narės mano, kad megztas rūbas tinkamas dėvėti visomis progomis – einant į svečius, koncertą, vakarėlius, o jeigu tai išskirtinis ažūrinių mezginių darbas – net ir pasipuošti vestuvėse.

„Atrodytų, kad visos moterys yra auksarankės, kiekviena mokame megzti, bet štai atėjo į klubą Danutė – ir ji mums tapo šios srities autoritetu. Jos klausiame patarimo, kaip techniškai išpildyti savo sumanymą, pasirinkti tinkamą raštą ar nuleisti akis“, – tikina Rasa.

Jei Danutė mezga be siūlių, tai Evelina – nėrimo vąšeliu meistrė, visas mezgimo klubo nares ji apdovanojo kruopščiai nunertais krepšeliais kosmetikai.

Parduotuvės savininkė Rūta pirmoji klubo nares supažindina su naujomis mezgimo technikomis ir pristato naujus siūlus. „Skirtingų rūšių siūlai reikalauja tam tikro rašto, todėl man labai patinka eksperimentuoti su siūlais. Norėdama, kad klientėms būtų lengviau išsirinkti, prie kiekvienų naujų siūlų numezgu jiems tinkamo rašto pavyzdžius,“ – pasakoja Rūta Dabulskienė.

Klubo užsiėmimai vyksta rekonstruoto „Audenės“ parduotuvės pastato antrajame aukšte, todėl mezgėjoms, pritrūkusioms virbalų ar siūlų, patogu nusileisti į prekybos salę ir išsirinkti reikalingą daiktą. Parduotuvės lentynose – daugiau nei 100 rūšių vilnonių, medvilninių, viskozinių, bambuko, mišraus pluošto, apdailai skirtų siūlų. Mezgimo klubo narės yra išbandžiusios ir parduotuvėje siūlomus mezgimo aksesuarus, mezgimo ir nėrimo įrankius, kurie labai praverčia, kai tenka atlikti mezginio apdailą.

„Kiekvieną sezoną stengiuosi lentynas atnaujinti ir pasipildyti naujomis siūlų rūšimis. Pasiūlau ir neįprastų, originalių siūlų, iš kurių galima numegzti tam tikrą daiktą, pvz., tik kepurę ar šaliką,“ – teigia Rūta.

Pasak jos, parduotuvėje „Audenė“ galima įsigyti ir įvairiausių audinių, pasikonsultuoti, užsisakyti norimą drabužį čia pat veikiančioje siuvykloje.

Dalė Lazauskienė