Ar švies Birštono savivaldybės piliakalniai?

Tebesaugau 2009 m. sausio 28 d. „Valstiečių laikraščio“ iškarpą, kurioje profesorius Romualdas Grigas su širdgėla rašė: „Dingo žmonių pagarba piliakalniams – šventoms vietoms, kur žmonės šimtais metų atlikdavo apeigas, galbūt degindavo palaikus. Tūkstančiai piliakalnių stūkso apleisti ir primena mūsų negalią – nemokame gerbti savęs, savo šaknų.“

Tado Zubavičiaus nuotrauka

Daugiau kaip prieš porą dešimtmečių, kol Birštono seniūnija priklausė Prienų rajonui, kartu su tuometine kultūros paminklų apsaugos specialiste Dainora Šaltiene organizavome talkas ir kruopščiai sutvarkėme Paverknių bei Nemajūnų piliakalnius. (Sutvarkyto Nemajūnų piliakalnio nuotrauka pateko ir į Krašto apsaugos ministerijos išleistą piliakalnių atlasą.)

Seniūnijai perėjus Birštono savivaldybės žinion, Paverknių piliakalnis epizodiškai buvo tvarkomas dar keletą kartų. Po archeologų tyrinėjimų šį piliakalnį prižiūri seniūnija. Po kelių pastabų vietiniuose laikraščiuose seniūnijos rūpesčiu Paverknių piliakalnis ir šį rudenį visas nušienautas.

Įsikūręs Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyrius savo veiklos programą pavadino „Piliakalnių šviesa“. Tikėjau, kad į kultūros paveldo paminklų tvarkymą pavyks įtraukti nevyriausybines organizacijas ir seniūnijos bendruomenes.

Į šią kilnią veiklą labai geranoriškai pirmieji įsijungė Birštono „Bočių“ bendrijos nariai, kurie kiekvienais metais pavasarį ir rudenį tvarko Gudakalnio ir Panemunio kapinaites. „Bočių“ rūpesčiu senosiose Panemunio kaimo kapinaitėse pastatytas atminimo paminklas. Matiešionių kaimo bendruomenė rūpinasi Naudžiūnų ir Žemaitkiemio senosiomis kapinaitėmis. Birštono sveikuoliai kasmet aktyviai dalyvauja miškininkų ir gražintojų organizuojamose talkose: pavasariais renka miškuose šiukšles, padeda tvarkyti pilkapynus ir piliakalnius. Gausus sveikuolių ir gražintojų būrys neseniai tvarkė Matiešionių piliakalnį.

Į paskutinę šių metų talką tvarkyti Babronių piliakalnį lapkričio 14 d. vėl susirinko 18 darbštuolių. Birštono gražintojų pirmininkas urėdo pavaduotojas miškininkystei Tadas Zubavičius, dabartinis Birštono girininkas Arvydas Lekavičius ir Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė ne tik dirbo, bet ir pasitardami sprendė, kokius menkaverčius medelius ir krūmus (neskaitant sausuolių ir virtėlių) reikėtų išpjauti. Su krūmapjovėmis dirbo Virginijus Kazlauskas ir Vytas Žiūkas. Kirtimo atliekas į laužą tempė (didesnes dėjo į krūvas) Algimanta ir Vytautas Gedminai, Janina Giknienė, Leonas Barutis, Zita Grigonytė, Birutė Karanauskaitė, rašytojas Tautvydas Galinis, Teresė Murauskaitė, Nijolė Raiskienė, Marija Šmitienė, Irena Šuliauskienė, Justinas Vilkas, Antanas Velykis, kuris buvo kruopščiausias laužo kūrikas ir, laužui baigiantis kūrentis, nuodėgulius gražiai sutvarkė. Arvydas, Nijolė, Zita ir kiti talkininkai, kurie Babronių piliakalnyje buvo pirmą kartą (šis piliakalnis gražintojų iniciatyva tvarkytas 2010 06 16), aikčiodami džiaugėsi jo didybe ir grožiu. Piliakalnis, prigludęs prie Verknės ir Narupės vandenėlių, dydžiu nenusileidžia Birštono piliakalniui (vadinamam Vytauto kalnu).

Baigiantis talkai atvažiavęs Birštono savivaldybės vicemeras Juozas Aleksandravičius ir paminklotvarkininkė Marta Šliumpienė pagyrė darbštuolius ir kartu su visais pasivaišino Nemuno kilpų regioninio parko bičiulės, Jundeliškių kaimo ūkininkės Magdelenos Balčiūnienės iškeptomis gardžiomis bandomis, už kurias jai visi talkininkai labai dėkingi.

Talkos metu sutvarkyta tik viršutinė piliakalnio aikštelė ir šlaite esanti natūrali terasa. Joje laužas nekurtas, o kirtimo atliekos sumestos į krūvas. Kad piliakalnį būtų galima rodyti ir svečiams, dar reikėtų nemažai padirbėti, nes jo šlaitai, esantys atokiau nuo upelių, kol kas dar netvarkyti.

Ne itin daug triūso pareikalautų taip pat gana įspūdingas Šaltinėnų piliakalnis, o Nemajūnų ir Šilėnų piliakalniai kol kas tikri šabakštynai. Ar jie sulauks kada nors talkininkų? Mano nuomone, Birštono savivaldybė pajėgi puikiai tvarkyti ne tik kurortą, bet ir atokiau esančius kultūros paveldo paminklus. Ar piliakalniams apšviesti pakanka vieną kartą (Baltų vienybės dieną) uždegti po žvakelę? Pernai uždegtos žvakelės ant šešių piliakalnių, šiemet – ant naujai inventorizuoto Matiešionių piliakalnio.

Teresė Murauskaitė