Jauniems verslininkams svarbu ne tik pelnas

Augant jaunimo nedarbui, smulkaus ar vidutinio verslo įkūrimas jauno žmogaus gyvenime gali tapti karjeros alternatyva. Tačiau viskas kur kas sudėtingiau, kai pradedame kalbėti apie socialinį verslumą.

Komandinis darbas.

Vieniems užtenka, jeigu jų vystomas verslas turi teigiamos įtakos bent keliems žmonėms, kiti siekia, kad jų veikla paveiktų milijonus gyventojų. Visi žino, jog lengviausias būdas plėtoti verslą – maksimaliai mažinti išlaidas ir tokiu būdu didinti pelną, nekreipiant dėmesio ir neprisiimant jokios atsakomybės už galimas priimtų sprendimų pasekmes. Deja, dabartinėje verslo terpėje toks variantas yra pats populiariausias. Tačiau koks alternatyvus, lankstesnis ir humaniškesnis būdas galėtų būti? Šį klausimą kėlė tarptautinės inovacijų stovyklos „Gotcha“, lapkričio 5 – 11 dienomis vykusios Birštone, dalyviai.

Jie išreiškė norą sukurti produktą ar paslaugą, kuri turėtų teigiamos įtakos aplinkinių žmonių gyvenimui. Kiekvienas iš jų atkeliavo į stovyklą su savita verslo idėja. Renzo (Italija) planuoja atidaryti internetinę platformą, kurioje būtų galima pardavinėti prekes iš besivystančių šalių, o pelnas atitektų šių šalių švietimo sistemos stiprinimui bei būtų parama vargstančioms šeimoms. Tuo tarpu Mario iš Portugalijos nori parduoti produktus ar paslaugas principu: perkant vieną, nuperki kitą. Pavyzdžiui, pirkdamas sveikatos draudimą sau, automatiškai apdraustum vieną našlaitį Indijoje. Tokios idėjos atskleidžia socialinio verslo, kuris galėtų būti tipinio (vien pelno besivaikančio) verslo alternatyva, esmę – siekti ne tik pelno, bet ir kurti pridėtinę vertę, t.y. turėti svarų indėlį į visuomenės gerovės kūrimą.

„Gotcha“ inovacijų stovykla apjungė inovatyvius ir idėjų nestokojančius jaunus žmones, norinčius savo idėją paversti realiu verslu. Stovyklos metu jaunieji verslininkai turėjo progą susitikti su lyderiaujančiais ekspertais ir inovatoriais. Šis projektas siekė sukurti platformą, kurioje jaunuoliai, dirbdami ir komandoje, ir po vieną, galėtų tobulinti savo kūrybinius ir socialinius gebėjimus, išsiugdytų inovatyvų ir greitą mąstymą, plėstų pasaulėžiūrą. Jie mokėsi kurti trumpą, tačiau įtikinamą verslo idėjos pristatymą. „Gotcha“ inovacijų stovyklos metu jaunimas turėjo galimybę bendrauti su jaunaisiais verslininkais iš Bangladešo, įgyvendinusiais „Children’s heaven“ socialinę idėją, suteikiančią gatvės vaikams išsilavinimą. Jaunieji verslininkai dirbo prie socialinės įmonės strategijos vystymo, pritaikydami europietišką patirtį Pietų Azijos regione. Be šios patirties, stovyklos dalyviai susitiko su vietos įmonių ir organizacijų atstovais (pvz.: „Eglės“ sanatorija, „Harmony parkas“), aptarė įvairius verslo ir bendruomenės iššūkius, eksperimentavo su savo kūrybingumu ir ieškojo jo ribų.

Dirbtuvių metu pristatomos idėjos.

Socialinės iniciatyvos „Anoniminių sūpynių fondo“užduotis suskaičiuoti ryžius dalyviams sukėlė daugybę emocijų ir privertė susimąstyti apie proceso bei galutinio rezultato santykį. Stovykla sulaukė ir svečių. Vieną iš kūrybinių dirbtuvių apie socialinę individo padėtį visuomenėje, tarpkultūrinius skirtumus bei žmogaus psichologinio nusiteikimo svarbą ir užmezgant socialinį ryšį, ir jį plėtojant, vedė urugvajietis Nicolas Velo.

„Tai buvo puiki stovykla, kuri subūrė jaunimą iš skirtingų šalių ir leido susipažinti su labai įvairiais žmonėmis, turinčiais panašių tikslų ateityje. Puiki patirtis, daugybė vertingų kontaktų ir naujų idėjų“,- savo įspūdžiais dalinosi dalyvis Kasparas.

„Nors šiuo metu aplinka gali būti sudėtinga, manau, jog tai geras laikas tapti socialiniu verslininku Portugalijoje. Po šios stovyklos savo sektoriuje įžvelgiu nemažai dar nepanaudotų idėjų, kurias tikrai pabandysiu įgyvendinti,“- sakė dalyvis Bruno, šiuo metu Portugalijoje studijuojantis organizacijos psichologiją.

Raivis (Latvija) pabrėžia, kad socialinės įmonės turi ką pasiūlyti, įskaitant unikalias galimybes jauniems žmonėms veikti pelningai, o tuo pačiu daryti svarbų socialinį poveikį.

Cristina (Rumunija) yra tos pačios nuomonės ir tiki, kad idėjų „pajungimas“ socialinių problemų sprendimui yra įmanomas ir efektyvus būdas.

Entuziazmas tarp jaunų žmonių yra įkvepiantis esamomis ekonomikos sąlygomis, ypač turint galvoje didelį jaunimo nedarbo lygį. „Tačiau norint, kad jų idėjos taptų realybe, jauniems žmonėms reikia palaikymo. Parengėme šį projektą, nes pastebėjome, kad jaunimui trūksta „realaus” prisilietimo prie verslo peripetijų. Juo siekiame ugdyti verslumo gebėjimus ir praktinius įgūdžius pagal novatorišką metodą, apimantį interaktyvias dirbtuves, susitikimus su verslininkais, eksperimentavimą, bendradarbiavimą“, – teigia viena iš projekto sumanytojų Reda Nausėdaitė.

„Gotcha“ stovyklos metu buvo suformuluoti keli pasiūlymai dirbantiems su jaunais žmonėmis, kaip būtų galima padrąsinti juos įgyvendinti idėjas, paskatinti.

1. Įkvėpimas yra tik pirmas žingsnis. Nors tai labai svarbu verslumo skatinimui, tai netrunka ilgai, ypač jauniems žmonėms. Štai kodėl „Gotcha“ inovacijų stovykla kartu su ekspertais padėjo idėją „perkelti“ į konkrečius veiksmus.

2. „Vienas dydis nebūtinai tinka visiems“. Įgūdžių ugdymas ir siekiai yra asmeninė kelionė. „Gotcha“ inovacijų stovykla buvo paremta ne mokymais, o interaktyviu dalyvavimu.

3. Sąveika yra taip pat labai svarbi. Daug motyvacinių kalbėtojų lankosi mokyklose ar universitetuose ir dalijasi savo asmenine istorija apie tai, kaip jiems pavyko. Jaunuoliui, sėdint ir klausantis kieno nors pasakojamos istorijos 45 minutes, nauda yra ribota. Jie gali jaustis įkvėpti, bet grįžę namo gali pagalvoti „kaip tai, ką girdėjau, susieti su mano asmeniniais tikslais?“. Kiekvienas turi unikalų kelią, nulemtą savų įgūdžių. Štai kodėl „Gotcha“ stovykla rėmėsi interaktyviu neformaliu mokymusi, išprovokuodama mintis, skatindama jaunus žmones mąstyti apie save ir savo, o ne verslo lyderių ir ekspertų kelionę.

„Gotcha“ inovacijų stovykla skatino dalyvius apsvarstyti savo ambicijas ir aistrą ir, svarbiausia, suteikė jiems įrankius savo idėją paversti realiu verslu.

Projektą padėjo įgyvendinti Birštono savivaldybė, Vilniaus universitetas, „Eglės“ sanatorija, „Harmony parkas“. Projektą finansavo Europos Sąjungos programa „Erasmus+“. Projektą inicijavo ir koordinavo viešoji įstaiga „SARETAS“ – tarptautinis bendradarbiavimo ir tyrimų tinklas, kurio pagrindinės veiklos yra inovatyvių mokymo priemonių bei žinių plėtojimas, bendri ir profesiniai mokymai, informacinių technologijų naudojimas mokymosi procese.