Cukrinis diabetas – liga visam gyvenimui

„Niekada negali pamiršti, kad turi ligą, gyvenimo draugę, su kuria neįmanoma susitaikyti, tačiau tam, kad ją galėtum kontroliuoti, privalai mokėti prie jos prisitaikyti“, – sako šia liga jau dvidešimt metų sergantis žmogus.

Skaičiai ir reali situacija

Cukrinis diabetas yra klastinga ir plintanti liga. Prieš 25 metus pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 30 mln. žmonių, o šiuo metu juo serga 366 mln. Prognozuojama, kad 2030 metais sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln.

Ši liga nesirenka aukų nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal socialinį statusą. Cukrinis diabetas privertė ne vieną pasaulio įžymybę keisti gyvenimo būdą. Griežta savikontrolė, kai nuolat tenka skaičiuoti, kiek, ko ir kada suvalgyta, insulino injekcijos, nuolatinė baimė dėl cukraus kiekio pokyčių bei gresiančios komos ir dar daugelis kitų kaskart vis iškylančių problemų, su kuriomis neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam cukralige sergančiam žmogui.

Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Antano Norkaus teigimu, pasaulyje cukrinis diabetas pasiekė pandemijos lygį. Per pastaruosius 50 metų diabeto ligonių pasaulyje padaugėjo 25 kartus. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Vadinasi, ši klastinga liga kamuoja kas dvidešimtą mūsų šalies gyventoją. Tačiau šie skaičiai dar neatskleidžia tikrosios padėties, kuri yra daug blogesnė. Vakarų šalyse tik pusei, o Lietuvoje vos trečdaliui ligonių 2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas pradinėse stadijose. Kiti apie šią ligą nežino iki tol, kol nepasireiškia jos komplikacijos: regėjimo, inkstų sutrikimai, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligos ir pan.

Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. maždaug 10 per dieną. Diabetą lemia paveldėtas polinkis, dažnas persivalgymas ir nutukimas. Moterims šios ligos riziką didina angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, vadinamasis nėščiųjų diabetas, kuris pagimdžius dažniausiai praeina, tačiau rizika lieka. Pirmosios priežasties iš esmės pakeisti negalime, tačiau galime sąmoningai vengti kitų veiksnių. Nustatyta, jog beveik visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno antsvorio, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi kiekvienas žmogus turėtų gerai žinoti diabeto rizikos priežastis ir tirtis, pasitikrinti cukraus kiekį savo kraujyje, tinkamai maitintis, pakankamai judėti, o paaiškėjus, kad esama rizikos susirgti, gydytis.

Liga klastinga, tačiau valdoma. Laikantis gydytojų rekomendacijų ir pasirinkus sveiką gyvenimo būdą įmanoma išvengti sunkių komplikacijų, kurių gydymas brangiai kainuoja ir neretai baigiasi neįgalumu.

Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje yra apie 1600 sergančiųjų cukriniu diabetu. VšĮ Prienų ligoninėje kasmet diagnozuojami 80 – 90 naujų susirgimo atvejų.

Yra keli cukrinio diabeto tipai, tačiau dažniausi pirmo ir antro tipo cukrinis diabetas.

Daugelis pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto simptomų sutampa. Abiem atvejais kraujyje padaugėja cukraus, o organizmo ląstelėse stinga gliukozės.

Pirmojo tipo diabeto atveju cukraus kraujyje padaugėja dėl to, kad organizme stinga insulino, nes jį gaminančios ląstelės sunyksta.

Antrojo tipo diabetas išsivysto, kai ląstelės nepasisavina organizmo gaminamo insulino.

Abiem atvejais ląstelės negauna joms būtino gliukozės kiekio ir žmogaus organizmas praneša apie tai tokiais simptomais: dažni apsilankymai tualete, nenumalšinamas troškulys, staigus svorio kritimas, silpnumas, greitas nuovargis, rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas, kiti galimi diabeto simptomai (pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės, greitai net po menkučio sumušimo atsirandančios mėlynės).

Jeigu pastebėjote nors vieną išvardytų simptomų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

Prienų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pas endokrinologą per metus apsilanko apie 750 sergančiųjų cukriniu diabetu. Stacionare kasmet gydoma per 70 cukrinio diabeto pablogėjimo atvejų.

Įstaigoje veikia Diabetinės pėdos ir mokymo kabinetas. Slaugytoja diabetologė kasmet konsultuoja beveik 300 pacientų, sergančių cukriniu diabetu, pagal indikacijas atliekamas gydomasis pedikiūras.

Nuo balandžio mėnesio konsultacinėje poliklinikoje dirba gydytoja vaikų endokrinologė.

Cukrinio diabeto gydymo perspektyvos

Cukrinis diabetas kol kas neišgydomas. Sergančiajam šia liga lemta su ja eiti per visą gyvenimą. Vis dėlto sergantis cukriniu diabetu žmogus gyventi gali, nes diabetą galima kontroliuoti.

Insulinas iki šiol išlieka vienintelis gydymo būdas sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai taikomos poodinės insulino injekcijos, tačiau ieškoma ir kitų jo įvedimo į organizmą metodų. Atliekamos ir kasos transplantacijos, kasos ląstelių transplantacijos, bandoma ir dirbtinė kasa. Bandomi imunomoduliatoriai, atliekami tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis gydyti 1 tipo cukrinį diabetą. Daug tikimasi iš genų inžinerijos metodų.

2 tipo cukriniam diabetui gydyti pastaruoju metu, be tradicinių geriamųjų preparatų grupių, atsirado naujų. Viena jų – inkretinai. Klinikinėje praktikoje jau taikomi preparatai, mažinantys glikemiją per poveikį inkstams.

Tikimasi, kad artimiausią dešimtmetį atsiras naujų preparatų, padėsiančių geriau kontroliuoti cukrinį diabetą. Neabejojama, kad atsiras ir kokybiškai naujas gydymas, leisiantis visiškai pasveikti nuo šios ligos.

Jūratė Milaknienė
VšĮ Prienų ligoninės direktorė, gyd. endokrinologė

Kiek kainuoja cukrinio diabeto gydymas?
Kauno Sveikatos mokslų universiteto profesorius Žilvinas Padaiga su kolegomis atliko išsamų tyrimą apie cukrinio diabeto gydymo sąnaudas Lietuvoje.
Vidutinės metinės išlaidos vieno sergančiojo cukriniu diabetu gydymui mūsų valstybei kainuoja 955,73 euro.
Ambulatorinė pagalba atsieina 156 eurų per metus, išlaidos medikamentams – vidutiniškai 448 eurus, stacionarinis gydymas – 1160 eurų per metus. Jeigu gydomas pacientas be lėtinių komplikacijų, per metus išleidžiama 661 euras, su trimis komplikacijomis – 1588 eurai.
34 proc. pacientų, sergančių cukriniu diabetu, bent vieną kartą per metus gydomi stacionare.
Pas šeimos gydytoją sergantysis cukriniu diabetu apsilanko vidutiniškai 9 kartus per metus. 30 proc. pacientų nusiunčiami pas endokrinologą, 64 proc. – pas okulistą.
Tik 30 proc. sergančiųjų diabetu 4 kartus per metus atliekamas glikolizuoto hemoglobino tyrimas.
Šiuo metu komplikacijoms išleidžiama 75 proc. visų diabetui gydyti skiriamų lėšų.