S. Stoškus: Birštoną pristatinėju kaip pavyzdį

Praėjusią savaitę Birštono kurhauze vyko Kultūros paveldo departamento Kauno regiono atstovų susitikimas. Jame dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus, Vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, prof. Stasys Žirgulis, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo, Kauno regiono savivaldybių kultūros paveldo specialistai, architektai. 

Kauno regiono atstovų susitikimo tikslas buvo pasidalinti gerąja patirtimi, aptarti Europos paveldo dienų renginius, vykusius savivaldybėse, susipažinti su naujais kultūros paveldo specialistais, pradėjusiais dirbti regiono savivaldybėse, padiskutuoti apie rūpimus klausimus, ateities planus ir idėjas. Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjo S. Stoškaus, tokie kultūros paveldo specialistų susitikimai yra labai naudingi, nes galima pasidalinti gerąja patirtimi, aptarti aktualiausius klausimus, padiskutuoti. Jis pasidžiaugė, kad Birštono kurortas keičiasi, čia atsiranda vis naujų architektūros pastatų, bet didelis dėmesys skiriamas ir kultūros paveldo išsaugojimui. Pasak jo, kultūros paveldo objektai turi tarnauti žmonėms ir kartu kurti pridėtinę vertę.

Po susitikimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus pasidalino savo mintimis apie Birštono kurorto pokyčius, miesto architektūrą, dėmesį kultūros paveldo vertybėms:

Birštono renesansas

Vaikštau po Birštoną ir matau, kaip aplink verda gyvenimas. Širdį džiugina procesas, nes matai, kaip keičiasi miestovaizdis. Iš tiesų, galima teigti, jog Birštone – renesansas: architektūrinis, kultūrinis, vertybinis. Čia – jauki aplinka, atmosfera, vyksta daug įvairių kultūros renginių. Mane džiugina faktas, kad Birštone investicijų 1 gyventojui tenka tiek, kiek gyventojui Dubajuje: per praėjusius metus –100 mln. investicijų, kai Birštono savivaldybėje yra tik keli tūkstančiai gyventojų. Manau, kad visi šie faktai rodo, jog Birštono savivaldybės merė kurorte tvarkosi puikiai. Bandau suvokti, kodėl jai taip sekasi. Merė yra pedagogė, moka įtikinti, tinkamai organizuoti darbą, skatinti komandą siekti gerų rezultatų. N. Dirginčienė – tikra savo miesto šeimininkė. Juk Birštonas daug metų „miegojo“, o dabar vyksta tikrasis Birštono renesansas. Daug važinėju po Lietuvą ir galiu teigti, jog Birštonas keičiasi sparčiausiai, nuolatos atsinaujina. Keičiasi Birštono kurorto veidas, net elgesio kultūra jame išskirtinė: čia, apsuptyje gamtos, nesinori važiuoti automobiliu. Birštone, kaip ir kitame kurorte, Nidoje, atvykus iš karto norisi palikti automobilį ir važiuoti tik dviračiu. Manau, gera idėja būtų Birštone, kaip ir Vilniuje, suteikti galimybę gyventojams bei svečiams naudotis ir nuomotis visuomeninius dviračius. Tai galėtų būti viena iš ateities idėjų kurortui.

Gamtai draugiška architektūra

Mane džiugina ir architektūra Birštone. Čia – gera terpė realizuoti architektūrines idėjas. Visuose miestuose yra sovietinės menkavertės architektūros, kurios arba nelieka, arba ji integruojama, perdaroma. Štai Birštone ji integruojama, tinkamai pritaikoma prie aplinkos. Čia yra labai unikalus, natūralioje gamtos aplinkoje integruotas architektūrinis inkubatorius, kuriame architektai gali realizuoti savo idėjas: gali kurti naują, į gamtą įsiterpiančią, su gamta nekonkuruojančią architektūrą. Birštono kurorte galima pamatyti labai gražių namų, unikalios architektūros statinių. Nekilnojamojo turto kainos labai išaugusios, o tai rodo, kad Birštonas nėra tranzitinis miestas, čia nuolatos vyksta veiksmas. Man Birštonas šiek tiek primena rudeninę arba pavasarinę Nidą, kai nėra šurmulio, o tik ramybė, natūralūs gamtos garsai. Nidoje yra jūra, o Birštonas yra ant mineralinio vandens kupolo. Taigi kauniečiams ir vilniečiams nereikia važiuoti prie jūros, galima čia, Birštone, rasti tokią pačią gamtą, mėgautis ir sveikatintis. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad Lietuvos miestai keičiasi, „atsikrato“ sovietinio palikimo, visi mes grįžtame prie savo tikrųjų šaknų – istorijos, kultūros, gamtos, žmogiškųjų vertybių. Birštonas ir yra tobula vieta, erdvė, kurioje galima prisiminti tikrąsias dvasines vertybes, matyti tikruosius kultūrinius dalykus. Labai džiaugiuosi, kad kaunietis skulptorius prof. Stasys Žirgulis Birštone, Centriniame parke, po atviru dangumi, eksponuoja savo darbų parodą. Deja, Kaune šis skulptorius pamirštas, nevertinamas, o čia yra jo skulptūrų takas, sukurtas tam tikras modernaus meno inkubatorius. Manau, kad tai taip pat yra paveldas, ateities paveldas, mūsų tautos istorija į ateitį. Birštone viskas dera: ir suoliukai mieste, ir šviestuvai, visos detalės yra ne tarybinės, primityvios, o apgalvotos ir autentiškos. Tokios, net ir mažos detalės, smulkmenos, ir formuoja miesto planinę architektūrą.

Birštonas – pavyzdinis miestas

Iš tiesų džiaugiuosi Birštono kurorto merės N. Dirginčienės darbais. Savo veikloje dažnai Birštoną ir jo merę pristatau kaip pavyzdį. Čia – viskas yra apgalvota, skoninga, subtilu. Juk yra ir kitų miestų, kurie, naudodami ES lėšas, labai smarkiai tvarkosi, keičiasi, bet ten yra daug kičo. Birštone viskas daroma skoningai, apgalvotai. Už tai galima padėkoti ir Birštono savivaldybės administracijos architektui Mantui Michaliunjo. Kartu su savo komanda jis gražina Birštoną skoningai, apgalvotai, kuria gražesnį, jaukesnį miestą, aplinką, Lietuvą; rūpinasi, kad Birštono kurortas būtų patogus ir jaukus gyventojams bei svečiams.

Rūta Laimikytė