Premjeras Algirdas Butkevičius: „Dar tik įpusėjome planuotus darbus“

Premjeras A.Butkevičius 2013 m. rugsėjo 1 -ąją su „Žiburio“ gimnazijos moksleiviais.

Gerbiamas Premjere, artėja Jūsų, kaip Vyriausybės vadovo kadencijos vidurys. Kaip manote, ar nenuvylėte per tą laiką savo rinkėjų?

Į šį klausimą galėtų atsakyti tik patys rinkėjai. Aš ir pats, ir visa komanda – Socialdemokratų partija, partijos frakcija Seime, ministrų kabinetas – visi – stengėmės ir darėme viską, kad nenuviltumėme rinkėjų, Lietuvos žmonių, kad nors po truputį pagerintumėme jų gyvenimą, pakeltumėme nuotaikas, nes eidami į rinkimus jautėme tam tikrą tuometį žmonių nusivylimą.

Ką konkretaus padarėte, kad žmonių nuotaikos pasikeistų?

Nors dar tik įpusėjome savo planuotus darbus, bet jau antrąkart ši Vyriausybė pakėlė minimalią mėnesio algą. Ilgai planavome pensijų didinimą ir pagaliau politinėje valdančiųjų koalicijoje galėjome priimti šį sprendimą. Nuo kitų metų liepos jos pakils vidutiniškai 16–17 litų. Mūsų senjorai, aš manau, verti didesnių pensijų, tačiau galiu tik pasikartoti, kad iš „Sodros“ biudžeto dabar pradedame grąžinti pensininkams praeities skolas – kompensuoti buvusios konservatorių ir liberalų valdžios neteisėtus pensijų nukarpymus. Jeigu negyventume praeities skolomis, tai dabar galėtume bent dukart daugiau pridėti visiems pensininkams.

Dar vienas tokių krizinių nukarpymų atstatymas – ligos pašalpos. Priėmėm sprendimą, kad žmonės nuo kitų metų jas gautų dukart didesnes – 80 procentų darbo užmokesčio dydžio. Tam prireiks dar 115 milijonų litų iš „Sodros“ biudžeto.

Atvėsus orams gyventojams rūpi šildymo kainos. Ar jos „neužsmaugs“ šią žiemą, juolab kad prabilta apie šildymo mokesčių lengvatų naikinimą?

Suprantu gyventojus, kuriems šildymo kaina ligi šiol kaip kilpa kasmet vis labiau veržėsi ir kelia nerimą. Todėl ketiname daryti viską, kad bent 2 – 3 metus žmonėms ta šildymo kainų kilpa daugiau nesiveržtų. Atlaisvinome ją kaip galėdami, su „Gazprom“ kompanija išsiderėję mažesnę dujų kainą. Todėl mokėdami komunalinius mokesčius žmonės turėjo jau pajausti palengvėjusią jų naštą dėl atpigusių elektros ir dujų. Jei valdančiosios koalicijos sprendimu ir nebus pratęstas sumažintas PVM šildymui, tai gyventojams sąskaitos dėl to neturi padidėti. Šildymo kainos augimą kompensuosime pigesnių dujų sąskaita, o prieš priimdami sprendimą, apsaugosime socialiai jautriausią grupę.

Jau šių metų pabaigoje pradės veikti naujai įrengtas suskystintų dujų terminalas, kuris turi užtikrinti konkurenciją „Gazprom“ dujoms ir užkirsti kelią nevaldomam kainų didėjimui. Mažesnių šilumos kainų siekiame ir pertvarkydami miestų, rajonų šilumos ūkius. Manau, kad Lietuvos gyventojų nerimas dėl smaugiančių šilumos kainų nepagrįstas.

Vis dėlto Lietuva susidūrė ir su naujais iššūkiais. Ar nuostoliai dėl Rusijos sankcijų, papildomos lėšos gynybai neatsilieps paprastų žmonių kišenei?

Šiuo atveju reikia ne kišenės žiūrėti, bet savo saugumo. Todėl ir krašto apsaugai šiemet skirti papildomi 130 milijonų litų. Žiūrima ir ekonominio saugumo. Jei Lietuvos verslas nebus priklausomas nuo vienos šalies rinkos, tai ir įmonės nepatirs nuostolių, ir žmonės neliks be darbo, ir nenukentės šeimų biudžetai. Dabar po Rusijos paskelbtų ekonominių sankcijų kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, maisto perdirbėjai, vežėjai iš dalies nukentėjo. Bet tai ne pirmas toks smūgis mūsų verslui. Pasimokę įmonių vadovai savo verslo stengėsi neorientuoti į vieną šalį. Dabar jiems talkina ir valstybė, ieškoma ryšių su įvairiomis šalimis, žvalgomasi naujų rinkų. Suskubome ir spėjome atverti vartus mėsos ir pieno produktams į Honkongą.

Nuo sausio 1 -osios Lietuvoje cirkuliuos eurai. Kai kuriems Lietuvos gyventojams neramu, „kaip čia bus?“ O Jūs pats ramus dėl valiutos pasikeitimo šalyje?

Būtent euras ir užtikrins tą ramybę, tiksliau, saugumą, apie kurį kalbėjau. Ir ekonominį, ir šalies geopolitinį saugumą. Gal neramu tiems žmonėms, kurie vis dar laiko sukauptus litus ir nežino, kaip su jais elgtis. Rekomendacijų ir pamokymų girdime nemažai, kad geriau laikyti pinigus bankų sąskaitose, kurie bus konvertuoti į eurus automatiškai.

Štai ir Vyriausybė pirmąkart sudarinėjo kitų metų biudžetą eurais. Jo ypatumas tas, kad daugiau kaip 100 milijonų litų, skaičiuojant dabartine valiuta, reikėjo numatyti įvairioms socialinėms išmokoms dėl euro apvalinimo vartotojo naudai, o pensijų apvalinimui – per 30 milijonų litų. Taigi, dabar jau tikrai esame ramesni laukdami euro.

Ačiū už pokalbį, Premjere!

Kalbino žurnalistė Irmina Frolova – Milašienė