„Jeigu žlugs žemės ūkis, žlugs ir visa Lietuva…“

Rugsėjo 26 d. Prienų rajono savivaldybės salėje, dalyvaujant LR Seimo, Savivaldybės, Žemės ūkio skyriaus, žemės ūkio konsultavimo, veterinarijos, veislininkystės tarnybų ir ūkininkų, žiniasklaidos atstovams, buvo aptarta sudėtinga situacija žemės ūkyje, kuri susidarė, kai perdirbėjai, pasinaudodami Rusijos paskelbtu embargu, labai sumažino pieno supirkimo kainas.

„Įtampa tarp kaimo ūkininkų kasdien vis labiau auga. Neatsakytų klausimų daugėja. Yra žinių, kad nuo spalio 1 d. kai kuriuose regionuose pieno supirkimo kaina dar labiau mažės. Dėl įvairių priežasčių krito ir už grūdus bei mėsą mokama kaina, todėl net ir daugiašakiame ūkyje už šią produkciją gaunamos pajamos nepadengia pienininkų nuostolių. Ūkininkai jaučia neviltį, kaip reikės išgyventi, atsiskaityti už paskolas, tesėti vykdomų programų įsipareigojimus, nes iki šiol dėtos pastangos, susitikimai ir derybos dėl prevencinių priemonių Vyriausybėje, Seime, Žemės ūkio ministerijoje nedavė apčiuopiamų rezultatų. Kainų mažinimas vienaip ar kitaip atsilieps 500 mūsų rajono žmonių – ūkininkų, ūkių darbuotojų. Reikia nuspręsti, kaip gyvensime toliau,“ – priežastį, dėl kurios buvo sukviestas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus tarybos susirinkimas, įvardijo jo pirmininkas Martynas Butkevičius.

Pasak jo, lygiavertė partnerystė tarp perdirbėjų ir ūkininkų beveik žlugusi, supirkėjai spaudžia ūkininkus pasirašyti jiems nepalankias sutartis, antraip jų produkcija neišvežama. Aukščiausia kaina, kurią ūkininkai gauna už kilogramą parduoto pieno, yra 76 ct, mažiausia – apie 60 ct, o tai beveik perpus mažiau, nei savikaina. Todėl, anot M.Butkevičiaus, dalis ūkininkų nusispjovė į įsipareigojimus ir bando pavieniui derėtis su perdirbėjais dėl palankesnių pieno supirkimo kainų, ieško rinkų Baltarusijoje ir Lenkijoje, kur kaina stabilizavosi (ten bandoma susitarti dėl 98 ct – 1 Lt/kg pieno).

Kita vertus, kalbėjo M.Butkevičius, ir tarp pačių ūkininkų organizacijų trūksta vieningumo, delsiama priimti reikiamus sprendimus, laikomasi delsimo taktikos, esą, po Naujųjų metų kainos stabilizuosis.

„Vyriausybės politikoje – taip pat nemažai prieštaravimų. Lietuvoje ūkiai akivaizdžiai stambėja, supirkinėjamos net bendrovės, o Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija tik kalba apie būtinybę remti smulkiuosius ūkininkus. Gal reikia garsiai įvardinti, kad smulkieji ūkiai jau paaukoti,“ – emocingai kalbėjo M.Butkevičius, įžvelgdamas, kad ūkių naikinimas prieš valstybę ir savivaldybes atsigręš socialine problema.

Jo mintis pratęsė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, pastarąjį mėnesį kiekvieną savaitę kartu su kitų žemdirbiškų organizacijų atstovais kantriai varstęs Seimo, Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos duris, tačiau taip ir negavęs aiškaus atsakymo į pieno gamintojų visuotiniame susirinkime priimtos rezoliucijos reikalavimus.

Jo teigimu, per šį kainų mažinimo laikotarpį nuo balandžio mėnesio pieno ūkiai patyrė maždaug 160 mln. litų nuostolių, iš pradžių buvo žadėta juos kompensuoti iš nacionalinio biudžeto, dabar premjeras 117 mln. litų tikisi išsireikalauti iš Europos Komisijos. Lietuvoje lankęsis žemės ūkio komisaras pažadėjo, jog tik spalį, po atliktos detalios analizės, paaiškės, ar pieno sektoriui Europos Komisija skirs kompensacijas. Pasak J.Vilionio, negana to, kad per pienininkų pajamas „kirto“ dvejus metus taikyta moduliacija. Jų laukia dar vienas smūgis – nuo 2015 metų panaikinus pieno kvotas, į Lietuvą plūstels virškvotinis pienas, todėl pieno supirkimo kainos dar labiau sumažės, tai mažus ūkius prives prie žlugimo. Gali pasikartoti ankstyvojo ūkių pasitraukimo iš gamybos situacija, perspėjo J.Vilionis.

„Mūsų sektoriuje veikia oligopolinė sistema – kainą nustato penki stambūs perdirbėjai ir penki prekybininkai, kurie diktuoja savo sąlygas 65 tūkst. pieno gamintojų. Tačiau visi tyli, kai kurie skambina man ir prašo ginti jų interesus“, – nusivylęs ūkininkų nevieningumu kalbėjo LPGA vadovas.

LŪS Prienų skyriaus tarybos narė Saulena Krūvelienė tokią situaciją įvardino tragedija ir kvietė suremti pečius, atsikovojant tai, kas priklauso. Jos teigimu, derybose su Vyriausybe šiuo metu dalyvauja vien trys asmenys, iš jų garsiausiai ir aštriausiai pasisako tik LPGA pirmininkas J. Vilionis. Jos nuomone, visos organizacijos turi suvienyti savo pastangas ir skubiai sušaukti neeilinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame jie visuotinai ir tiesiai į akis galėtų išsakyti savo problemas valdininkams, atsakingiems už žemės ūkio politiką.

Kreipdamasi į susirinkime dalyvaujančius Seimo narius Andrių Palionį bei Vytautą Kamblevičių, S.Krūvelienė juos kvietė aktyviau teikti reikiamas įstatymų pataisas, kurios sudarytų lygias galimybes visoms žemės ūkio šakoms ir užkirstų kelią jų atstovų supriešinimui. Kita vertus, ji turėjo priekaištų ir rajono savivaldai, kuri nerodo jokio susirūpinimo dėl vykdomos žemės ūkio politikos, neigiamai paliesiančios ir rajono žemdirbius. Anot jos, rajono savivaldybės Taryba turėtų imtis strateginių klausimų sprendimo, išreikšti vienokią ar kitokią poziciją, dėti pastangas, kad būtų įkurtas paramos fondas, kurio lėšomis pagal susiklosčiusią situaciją būtų remiamas žemės ūkis, verslas ar švietimas. „Jeigu žlugs žemės ūkis, žlugs ir visa Lietuva,“ – savo nerimą išsakė S.Krūvelienė.
Seimo nariai A.Palionis ir V. Kamblevičius pasidalino savo įžvalgomis, kaip pieno gamintojai galėtų išeiti iš užburto rato, tačiau, jų teigimu, pienininkai turėtų būti vieningesni, burtis į kooperatyvus, kad perdirbėjus priverstų su jais skaitytis. Parlamentarai pripažino, kad Seime žemdirbiai yra menkai atstovaujami, neturi savų lobistų, todėl nėra taip paprasta „prastumti“ jiems reikalingus sprendimus. Visgi Seimo nariai pažadėjo domėtis žemdirbių klausimais ir jiems padėti visomis išgalėmis.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius patikino, kad savivaldybė taip pat nenusišalins nuo žemės ūkio aktualijų, jeigu tik ūkininkai bus vieningi ir sieks bendradarbiavimo su visomis institucijomis. Jo teigimu, nors rajono biudžetas „suvaržytas“, ir finansinės paramos ūkininkai vargu ar gali tikėtis, tačiau jų problemas savivaldybė gali iškelti savivaldybių asociacijos narių susirinkimuose, taip pat pabandyti „pramušti“ rinkas jų produkcijai Prienams gimininguose Europos regionuose, su kurių miestais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Po diskusijų LŪS Prienų skyriaus išplėstinio tarybos posėdžio dalyviai priėmė viešą pareiškimą, kuriame pareikalavo skubiai sušaukti neeilinį žemdirbių suvažiavimą žemės ūkyje susidariusioms problemoms spręsti. Tikimasi, kad šiai prieniečių iniciatyvai pritars ir kitų rajonų žemdirbiai.

Dalė Lazauskienė

PRIENŲ ŪKININKŲ SĄJUNGOS IŠPLĖSTINIO TARYBOS POSĖDŽIO PAREIŠKIMAS 2014 – 09 – 26

Prienų ūkininkų sąjungos išplėstiniame Tarybos posėdyje, dalyvaujant sąjungos Tarybos nariams, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Algiui Marcinkevičiui, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai R. Zablackienei, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui V.Kamblevičiui, Prienų rajonui atstovaujančiam Seimo nariui A. Palioniui, žiniasklaidos atstovams, k o n s t a t u o t a :
kad valstybė ir Žemės ūkio rūmai tinkamai neįsikiša, sprendžiant mažėjančių kainų, mokamų žemdirbiams už superkamą pieną, grūdus, mėsą ir kitą produkciją, problemą. Pagal pieno perdirbėjų viešai skelbiamus duomenis, per š. m. 8 mėn. pieno supirkimo kainos sumažėjo tik 6,9 proc., kai faktiškai kainos sumažėjo apie 35 proc.; lyginant su praėjusiais metais, grūdų kainos sumažėjo apie 30 proc., mėsos supirkimo kainos krito maždaug 40 proc.
Rusijos embargas palietė vienodai visas ES šalis, tačiau, paanalizavus kitų valstybių pavyzdžius, pieno kainos 27 ES šalyse 8 mėn. buvo tos pačios arba šiek tiek mažesnės, t. y. 0,6-1,2-2,5-3,5 proc. Pieno supirkimo kainos kai kuriose šalyse atrodė taip: Vokietija – 0,37 euro; Prancūzija – 0,37 euro; Italija – 0,41 euro, Austrija – 0,37 euro, Šveicarija – 0,54 euro, Čekija – 0,34 euro, Vengrija – 0,34 euro; Lenkija – 0,32 euro, Bulgarija – 0,34 euro, Rumunija – 0,28 euro, Olandija – 0,32 euro, Estijoje per 8 mėn. supirkimo kainos sumažėjo tik 7,5 proc. ir vidutiniškai siekia 0,30 euro už kg, Latvijoje natūralaus pieno kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,29 euro, Lietuva – tik 0,22 euro arba 0,76 lito.
Pagal turimą oficialią informaciją, pieno produktų (miltelių ir sviesto) atsargos sandėliuose Europoje yra nulinės. Pasaulyje pieno produktų kainų kritimas jau baigėsi. Tai pasakytina apie pieno miltelius, sviestą. Pvz., grietinėlės kaina buvo 1,1-1,2 euro už kg, o šiandien 1,5-1,6 euro.
Dabartinės supirkimo kainos į neviltį ir bankrotus varo visus mažus ir vidutinius ūkininkus, kurie negali atsiskaityti su bankais, mokesčiais, išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Visi žinome, kad vidutinė pieno savikaina Lietuvoje yra apie 0,99 ct, o už pieną gaunama tik vidutiniškai 0,76 ct.

N u t a r t a :
1. Šį pareiškimą įteikti ŽŪR pirmininkui A. Stančikui, LŪS pirmininkui J. Talmantui, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkui J. Vilioniui, reikalaujant skubiai sušaukti žemdirbių suvažiavimą susidariusioms problemoms žemės ūkyje spręsti.
2. Atkreipti visų žemdirbių dėmesį į tai, kad valstybė nevykdo LR Konstitucijos 46 str., kuris įpareigoja valstybę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
3. Paprašyti ŽŪR pirmininką A. Stančiką viešai pasiaiškinti dėl savo viešo pasisakymo apie pieno supirkimo kainų stabilizavimą tik žiemą.
4. Įpareigoti Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narį, Pieno gamintojų asociacijos pirmininką J. Vilionį sušaukti pieno gamintojų visuotinį neeilinį suvažiavimą tuo atveju, jeigu ŽŪR nekviestų žemdirbių suvažiavimo.
5. Paprašyti žiniasklaidos atstovų šį pranešimą paviešinti spaudoje.
Pareiškimą įteikti Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui V. Kamblevičiui, Seimo nariui A. Palioniui.

Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius