Padarei žalą – atlygink

Lietuvos miškuose yra apie 24 tūkst. km vietinės reikšmės vidaus miško kelių. Jie naudojami miškų ūkio gamybinei veiklai, miško sodinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos darbams bei rekreacijai ir vietinių gyventojų susisiekimui. Miško kelius tiesia, techniškai prižiūri, remontuoja ir rekonstruoja valstybinės įmonės – šalies miškų urėdijos. Šiems darbams 2012 m. urėdijos išleido beveik 22 mln. litų. Dalį miško kelių prižiūri savivaldybės.

DSC01811

Miško keliais važinėja ne tik gyventojai, urėdijos transportas, bet ir privačių miškų savininkų pasamdyta sunkiasvorė technika, tačiau prievolė remontuoti kelius daugiausia tenka urėdijoms. Privačių miškų savininkai kelių netvarko, net ir tais atvejais, kai sugadina.

Kelius turėtų sutvarkyti tie, kurie juos suniokojo, bet dažnai būna sunku nustatyti kaltininką. Šiuo metu yra rengiamas Apvalios medienos gabenimo tvarkos aprašo projektas, kuriame bus nurodyta, kad sugadintus miško kelius privalo suremontuoti tie, kurie juos sugadino. Taip pat rengiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas, kuriame už miško kelių gadinimą ir naikinimą bus numatytos nemažos baudos.

Prienų miškų urėdija prižiūri per 120 km miško kelių. Jų priežiūrai ir remontui urėdija naudoja ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, ir savas lėšas. Pernai keliams tiesti ir tvarkyti buvo panaudota per 900 tūkst. litų.

– Miško kelių tvarkymo darbai nepigūs, bet negalima jų atidėti – jei neišvešime miško, mūsų veikla sustos, – sakė Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Jonas Koklevičius.

Šiais laikais po miškus važinėja moderni, galinga technika, todėl reikia ir gerų kelių. J.Koklevičiaus teigimu, gerais keliais gabenamos produkcijos savikaina mažėja – kuo arčiau sandėlio gali privažiuoti, tuo pigesnė medienos gamyba.

Prienų miškų urėdija jiems priklausančių kelių greideriavimui, žvyravimui, sniego valymui, pakelių šienavimui, smulkiam remontui ir panašiems „lengviems“ darbams turi savo technikos, o kapitalinius kelių statybos darbus atlieka samdytos firmos.

Pernai Balbieriškio seniūnijoje buvo rekonstruoti du kelio ruožai – 2,5 km ir 1,2 km, vedantys ne tik per valstybinį mišką, bet ir per privačių miškų masyvus. Darbai, kainavę apie 460 tūkst. Lt, buvo atlikti urėdijos lėšomis, tikimasi, kad didžioji dalis panaudotų lėšų bus atgauta iš mokėjimo agentūros.

Pasak J.Koklevičiaus, pastaruoju metu su privačiais miško savininkais konfliktų dėl sulaužytų kelių nekyla, nes tie, kurie nuolat verčiasi miško ruošos darbais, tausoja kelius.

– Ir iš vietinių gyventojų nusiskundimų negauname, – sakė J.Koklevičius. – Vadinasi, kelius prižiūrime tinkamai.

Didžiausių nesklandumų buvo kilę po 2010 m. per Stakliškių, Jiezno ir Ašmintos seniūnijas praūžusio škvalo, kuomet buvo išguldyta apie 250 ha miško, medieną sutvarkyti reikėjo greitai, o keliai tam nebuvo pritaikyti.

– Tuomet kai kurie keliai buvo uždaryti arba apribotas eismas juose, – tvirtino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius.

Rajono savivaldybė turi teisę riboti sunkiasvorės technikos eismą miško keliais polaidžio metu, ir kasmet tai, seniūnijų arba miškų urėdijos atstovų prašymu, daro.
Privačių miškų savininkai dokumentus kirsti mišką sutvarko prieš darbų pradžią. O ką jie palieka išvažiuodami, niekas nekontroliuoja. Administracijos direktoriaus manymu, turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią išvažiuojant iš kirtavietės būtų atsiskaitoma seniūnui, kuris patikrintų, ar keliai ir miškas paliekami tvarkingi.

Jo teigimu, šią situaciją padės išspręsti šiuo metu rengiamas Vidaus kelių specialusis planas, pagal kurį bus aišku, kas už kurį kelio ruožą atsakingas.

Laima Duoblienė

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.