Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 24 d. aktyviai svarstė svarbiausią šių metų Europos Komisijos iniciatyvą žemės ūkyje – ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reglamento projektą.
Gausiai posėdyje dalyvavę ekologinio ūkininkavimo atstovai pareiškė savo nuogąstavimus dėl naujų teisinių nuostatų, kurios iš esmės sugriežtina ir taip sudėtingą ekologinį ūkininkavimą.
Komitetas pasiūlė Seimo Europos reikalų komitetui pateikti politinę nuomonę dėl šio reglamento projekto, kurioje būtų išreikštas prieštaravimas numatomam reikalavimui visoje valdoje vykdyti tik ekologinę gamybą. Toks prieštaravimas remiasi tuo, jog nemažai šalies ūkių vykdo mišrią (augalininkystės ir gyvulininkystės) gamybą bei nuomos pagrindu valdo žemę, todėl kyla rizika, kad nebus užtikrintas ekologinės gamybos tęstinumas.
Be to, komitetas nepritaria reglamento projekte Europos Komisijai suteiktiems įgaliojimams ir pasisako už tai, kad deleguotais teisės aktais būtų priimami tik procedūriniai ir neesminiai sprendimai.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius išreiškė nuomonę, kad Lietuvos pozicija atras kitų valstybių narių pritarimą, o Seimo nuomonė padės Vyriausybės institucijoms ir atstovams Europos Parlamente derybose šiuo aktualiu klausimu.
Aptarus ekologinio ūkininkavimo reglamentavimą, buvo surengta plati diskusija, kurioje svarstytos ekologinio žemės ūkio vystymo perspektyvos. Joje dalyvavo ne tik ūkininkai, bet ir perdirbėjų, prekybininkų, švietimo, mokslo ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovai. Dauguma diskusijos dalyvių pasisakė už tai, kad ekologinio ūkio plėtra ateityje turėtų būti labiau nukreipta į ekologinių produktų vartojimą. Kritikuota neigiama patirtis, kai, skelbiant viešųjų pirkimų konkursus dėl vaikų ir moksleivių maitinimo organizavimo, nustatomos sąlygos pirkti tik didelės apimties ir įvairaus asortimento maisto produktus. Pirmiausia tuo pasinaudoja stambūs tiekėjai, eliminuodami galimybę iš ekologinės produkcijos gamintojų pirkti jų produkciją. Todėl, vaikai ir moksleiviai maitinami užsienyje užaugintais vaisiais ir daržovėmis.
Buvo nurodyti atvejai, kai prekybos tinkluose vietiniams ekologiniams produktams nustatomas 3-5 kartus didesnis antkainis, prekybininkai nenoriai priima mūsų žemdirbių išaugintą produkciją. Pieno perdirbėjai už supirktą ekologinį pieną moka tik 2 centais brangiau, negu už įprastą žaliavinį pieną. Vėl buvo kritikuojamas išskirtinės kokybės produktų pavadinimas, kuris akivaizdžiai klaidina vartotojus. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į nepakankamą konsultantų ekologiniais klausimais kvalifikaciją, mokslinių tyrimų stoką, silpną visuomenės informavimo sistemą.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo kad ekologinio ūkininkavimo ateitis mūsų šalyje priklausys ne tik nuo ES rengiamų reglamentų, bet ir nuo naujų ekologinio ūkininkavimo taisyklų ir paragino posėdžio dalyvius aktyviau teikti pasiūlymus dėl jų supaprastinimo.
Komiteto pirmininkas, atkreipęs dėmesį, kad tai ne vien Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos rūpestis, paragino kitas valstybės institucijas – Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijas, o taip pat kitas suinteresuotas žinybas aktyviau prisidėti prie žmonių sveikatos ir aplinkos gerinimo.
Parengė
Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjai
Gabija Jurgelytė irLeonardas Michelbertas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).