Vilties kelionė į Naisius ir Kryžių kalną…

Švento Baltramiejaus, gandrų išskridimo, dieną Birštono onkologinių ligonių klubas „Viltis gyventi“ Birštono savivaldybės gyventojams suorganizavo kelionę į Naisius ir Kryžių kalną. Kita žmonių grupė tuo pačiu maršrutu vyko kitą dieną, antradienį.

Išvykos pradžioje į visus kreipėsi „Viltis gyventi“ klubo pirmininkė Anelė Pyragienė. Ji pristatė vairuotoją Vadimą, įteikė jam suvenyrų su Birštono simbolika. Anelė puikiai vadovavo kelionei. Rodos, ji visai nepavargo, nes ir kelionės pradžioje, ir grįžtant į namus ji priėjo prie kiekvieno kelionės dalyvio, vieną pakalbindama, kitą pažadindama, vis klausė, kaip jaučiasi, su kokiais įspūdžiais sugrįžta. Anelė priminė, kad sekmadienį Birštono bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už ligonių sveikatą, pašventintas kryžius, kuris su mumis „keliavo“ į Kryžių kalną: „Paliksim savo kryžių, savo kančias, nesveikatą, pasimelsime ir laimingai grįšime namo.“ Prašant, kad Dievas padėtų, kad sektųsi kelionėje, ji pakvietė visus sukalbėti Rožinį, kuriam vadovavo Staselė Belickienė. Sklindančios maldos žodžiai pakylėjo ir ramino.

Simboliška, kad Naisių autobusui vežant, dviejų televizorių ekranuose galėjome stebėti ir klausytis Naisių vasaros teatro vienos dalies muzikinį spektaklį „Beprotiškai fantastiškos Maestro Vytauto Kernagio dainos“.

Naisiuose keliautojus iš Birštono pasitiko miela, besišypsanti Edita, kuri pakvietė apžiūrėti vienintelį Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejų. Muziejus yra įrengtas prie 1,5 km ilgio pažintinio tako, vedančio per visą Naisių kaimo teritoriją. Joje yra 53 ąžuolinės dievų skulptūros, kurias sukūrė geriausi Šiaurės Lietuvos dailininkai. Įžengėme į atviroje erdvėje suformuotą Saulės aikštę. Kelionę baigėme Ugnies aikštėje, didžiausiomis ir didingiausiomis skulptūromis pasipuošusiame Alkos kalne. Kaip minėjo Edita, šio vienintelio Lietuvoje muziejaus įkūrimo konsultantai yra J. Basanavičiaus premijos laureatai: profesorius, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka ir humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Vykintas Vaitkevičius.

Bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija Naisiuose įkurtas pirmasis šalyje inkilų muziejus, kuriame jie iškabinti natūralioje aplinkoje. Keliautojai turėjo galimybę susipažinti su inkilų išdėstymo schema ir inkiluose perinčių paukščių aprašymu muziejaus teritorijoje įrengtuose stenduose.

Pusiaukelėje Alkos kalno link užsukome į Baltų žolynų genofondinį muziejų. Įdomu tai, kad gėlynas suformuotas pagal prieverpstės formą, jame atskirai pasodintos sakralinės, buitinės ir kultūrinės augalų veislės. Žmonės smalsavo, kaip atsirado Naisiai? O Edita papasakojo, kad visko, ką matome ir pamatysime, kaip ir kitų „Naisių vasaros“ projektų idėjos autorius ir mecenatas yra Ramūnas Karbauskis, kas savaitę atvykstantis į savo kraštą. Beje, R. Karbauskis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris garsiai prabilo apie alkoholio žalą. Festivaliai, vykstantys Naisiuose, jau tapo pavyzdžiu, kaip galima suorganizuoti gausias ir blaivias šventes.

Besileisdami iš Ugnies aikštės nuo Alkos kalno, kelionės dalyviai sustojo įsiamžinti bendrai nuotraukai. Nors ir labai netoli, bet buvome nuvežti iki Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuris įsikūręs poeto Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės (1894 – 1912 m.) gimtajame name. Čia pat, tik už muziejaus, suradome ir pažangiausiu Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių saugojimo ūkiu 2010 metais pripažintą Ramūno Karbauskio ūkį, kuriame veikia žemaitukų veislynas, įkurtas 2004 m. Žirgyne užauginti žemaitukai yra prižiūrimi, treniruojami, žirgai dalyvauja Lietuvos čempionatuose. Mylintys arklius kelionės dalyviai skubėjo juos paglostyti, iš jų ištvermės, jėgų ir gerumo pasisemti.

Atsisveikinę su žemaitukais, atvykome į Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmus. Juose Edita supažindino su esamais ir būsimais Naisių projektais. Pristatė Naisių žemės istorijos muziejuje įsikūrusias keturias ekspozicijų sales: keistuolio menininko Kosto Gendvilo, Naisių vasaros teatro ir Naisių vasaros serialo, Naisių žemės istorijos, Naisių žemės muziejų ir renginių.

Dar būtina paminėti ir Naisių dažasvydžio centrą, vieną didžiausių bei moderniausių Europoje. O kur Naisiai, ten ir gandrai, tik kelionės dieną jie jau buvo išskridę. Gandrų gyvenimą tiesiai iš lizdo nuo 2011 metų galima stebėti internetu, nes lizde įrengta stebėjimo kamera.

Jaukioje rūmų kavinukėje papietavę, padėkoję Editai už įdomią ekskursiją po Naisius, gavę atminimo dovanėlių, vykome į Kryžių kalną. Birštoniškiai ieškojo tinkamos vietos, kur priglausti atsivežtą Birštono savivaldybės ligonių kryžių.

Vytautas Klimavičius ir Leonas Barutis ėmėsi darbų. Kai kryžius buvo pastatytas, moterys nuo birštoniškių ligonių papuošė jį rožiniais ir gėlėmis. Buvo sukalbėta malda, prašant sveikatos, Dievo palaimos ir užtarimo visiems Birštono gyventojams ir ligoniams. Pasklidę po Kryžių kalną kiekvienas sukalbėjo maldą, ieškojo vietos savo kryželiui ar rožiniui. Taip pat visi aplankė ir Kryžių kalno (Pranciškonų) vienuolyną.

Pasirodo, kad žymiausia Naisių krašto pilis stovėjo Jurgaičių piliakalnyje, kuris 1847 metais virto Kryžių kalnu. Vykstant namo į visus kreipėsi Aldona Milda Valatkienė, kuri paskaitė savo prieš pat kelionę sukurtas eiles „Kryžių kalnui“. Buvo padėkota Staselei Belickienei, vairuotojui Vadimui, kelionės puikiai vadovei Anelei.

Birštono onkologinių ligonių klubas „Viltis gyventi“, jų pirmininkė Anelė Pyragienė, visi kelionės dalyviai nuoširdžiai dėkoja Naisių bendruomenei, sako „ačiū“ vienas kitam už draugystę ir jau kuria kitos kelionės planus.

Jiezno neįgaliųjų sąjungos nariai su pirmininke Augenija Stoškuviene, visi, kurie kitą dieną keliavo tuo pačiu maršrutu, už kupiną įspūdžių kelionę reiškia padėką „Viltis gyventi“ klubo pirmininkei Anelei Pyragienei, dėkoja kartu vykusiai mokytojai O. Grybauskienei, kuri supažindino su Kryžių kalno istorija, įspūdingai pasakojo apie Saulės miestą – Šiaulius. Nuoširdžiausia padėka drauge su močiutėmis vykusių anūkų vardu, kuriems ypač patiko žemaitukai ir pamatyta jų treniruotė. Jiezniškiai viliasi, kad užsimezgusi draugystė su birštoniškiais tęsis, partneriai drauge įgys naujų patirčių įvairiose srityse.

Palma Pugačiauskaitė