Valda – privati, gėrybės – visų

Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Jonas Koklevičius.

Dažnas grybautojas ar uogautojas miške yra pastebėjęs užrašą „Privati valda“ ar net užkardą ant kelio su tokiu užrašu. Kai kurie tokias teritorijas apeina lanku, kiti, žinantys, kad miške, nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos, visi gali lankytis laisvai, į perspėjimus nekreipia dėmesio.

Miške – elgtis atsakingai

Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Jonas Koklevičius patvirtino, kad ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose galima uogauti, grybauti, riešutauti, rinkti vaisius ir vaistažoles. Tai numatyta LR Miškų įstatyme bei Privačių miškų naudojimo ir tvarkymo nuostatose.

– Žinoma, miškų lankytojai turi elgtis atsakingai – nerinkti neleidžiamų (į Raudonąją knygą įrašytų, per mažų, nesubrendusių ar pan.) augalų, nešiukšlinti, nieko nedeginti bei laikytis LR Miškų įstatymo, LR Aplinkos apsaugos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, – kalbėjo J.Koklevičius ir perspėjo, kad arčiau kaip per 100 metrų nuo miške ar šalia jo esančios sodybos rinkti miško gėrybes galima tik jos savininkui leidus.
Laisvai lankytis negalima specialiosios paskirties objektuose, tokiuose, kaip pasienio zona ar panašiuose, ir miškuose, kuriuose lankymąsi riboja kiti įstatymai.

Savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi visuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą. Apie uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas turi informuoti miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai.

Už miško paklotės sunaikinimą gali tekti sumokėti tūkstantinę baudą

– Jei miško savininkas savo valdose keliuką įsirengė savo lėšomis (vadinamasis neservitutinis keliukas), jis gali ir neleisti juo važiuoti, tačiau praeiti pėsčiomis nedraudžia jokie įstatymai, – sakė J.Koklevičius. – Jei kelias servitutinis, kad ir einantis per privačią žemę, savininkas neturi drausti juo naudotis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ratuoti miško lankytojai ne visada būna drausmingi – stato mašinas kur pakliuvo, o ne specialiose aikštelėse ar kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Jis sutinka, kad miško keliuke nustatyti, kur prasideda šalikelė, yra sudėtinga, tačiau, pasak miškininko, atvažiavus į mišką sveika ir pasivaikščioti.

Paliekant mašiną kelio pakraštyje, ji negali stovėti ant samanų, kerpių ar uogienojų. Nepaisantiems šių reikalavimų yra numatytos baudos. Už važiavimą automobiliu mišku, kur to daryti negalima, numatomas įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 200 litų. Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę užtraukia įspėjimą arba administracinę baudą nuo 50 iki 300 Lt. O žala aplinkai skaičiuojama po 10 Lt už 1 kv. metrą sunaikintos miško paklotės.

Tvoros, saugančios gyvūnus ir saugančios nuo gyvūnų

Miško savininkai gali aptverti tam tikrą teritoriją, kurioje laikomi laukiniai gyvūnai.

Pasak J.Koklevičiaus, apie Prienų ir Birštono savivaldybėse esančias tokias teritorijas jam neteko girdėti. O štai jaunus ąžuoliukus nuo laukinių žvėrių tenka saugoti ir aptverti.
– Šie aptverti plotai yra nedideli – po 1-2 ha. Iš viso urėdijai priklausančiuose miškuose yra aptverta apie 30 ha ąžuolynų. Norintys gali užeiti – tam yra padaryti vartai, – sakė Prienų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas.

Prienų miškų urėdijos teritorijoje yra per 32 tūkst. ha miškų. Daugiausia – 20,3 tūkst. ha yra valstybiniai, 11,4 tūkst ha – privatūs.

Laima Duoblienė