Pieno gamintojai skaičiuoja nuostolius

Rugpjūčio 27 d. Žemės ūkio rūmuose vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje aptarta kritiška situacija pieno gamybos sektoriuje. Be Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovų, kitų žemės ūkio organizacijų narių, posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, vicepirmininkas Bronius Markauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys.

Seimo KRK pirmininkas S.Bucevičius, žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė, LPGA pirmininkas J.Vilionis ir ŽŪR vicepirmininkas B.Markauskas.

Nuvylė verslo partneriai

Posėdžio pradžioje Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis pakvietė asociacijos narius pareikšti savo poziciją dėl pieno sektoriaus tolesnio likimo, perdirbėjams vienašališkai ir drastiškai mažinant pieno supirkimo kainas, ir siūlyti, kokių priemonių turi imtis valdžia, kad šalies pieno ūkiai nebūtų visiškai sužlugdyti.

Aptardamas dabartinę situaciją pieno sektoriuje, ŽŪR pirmininkas A. Stančikas pabrėžė, jog pieno kainų kritimas labai ženklus. Remdamasis kooperatyvo „Pieno gėlė“ duomenimis, jis teigė, kad 2013 metai pienininkams buvo gana neblogi – metų pradžioje už litrą pieno mokėta po litą, o jų pabaigoje supirkimo kaina buvo viena iš aukščiausių per trejus metus ir vidutiniškai siekė 1,26 Lt. Nebloga buvo ir šių metų pradžia, o kovo mėnesį kainos jau pradėjo kristi ir sumažėjo 43,5 procento, tačiau per birželį ir liepą vėl pakilo. Didžiausio smūgio pieno gamintojai sulaukė dabar. Dabartinės pieno kainos, palyginti su buvusiomis vasarį, sumažėjusios net 60 procentų.

– Jei kalbame apie verslo partnerystę, mums tokie dalykai tiesiog nesuprantami. Vos tik Rusijai paskelbus embargą maisto produktams, kai kurios pieno perdirbimo įmonės nutraukė sutartis su pieno gamintojais ir paliko juos likimo valiai. Todėl susitikime su premjeru siūlėme, kad rėmimas būtų skirtas konkrečiai pieno gamintojams, bet ne perdirbėjams. Tokia mūsų pozicija ir dabar.

Rugpjūčio 22 dieną Rygoje vykusiame Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovų pasitarime buvo nutarta, jog Baltijos šalys yra buferinė zona, labiausiai nukenčianti nuo Rusijos veiksmų ir bendros politinės situacijos, o ne dėl žemdirbių kaltės. Eurostato duomenimis, Lietuva dėl Rusijos embargo nukenčia labiausiai iš visų Europos šalių, patiriami nuostoliai yra tiesiog neproporcingai dideli. Jei visa Europos Sąjunga dėl Rusijos embargo praranda 5,5 mlrd. litų, Lietuva – milijardą. Todėl bus siekiama, kad Baltijos šalys įgytų išskirtinį buferinės zonos statusą su papildomu finansavimu iš ES, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pasak ŽŪR vicepirmininko B. Markausko, pasaulinėj rinkoj pieno produktų suvartojimas ir žaliavinio pieno kainos nesumažėjo – nėra kainų mažėjimo nei JAV, nei Naujojoje Zelandijoje, nei Brazilijoje. Mažėja jos tik ES ir ypač Lietuvoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje jos nukrito, bet ne tiek, Lenkijoje irgi mažiau nei pas mus, tik apie 8 proc. „Tikėjomės, kad rugpjūtį kainos pradės augti, o ne atvirkščiai. Todėl Vyriausybės pozicija turėtų būti kitokia – remti ne perdirbėjus, o pieno gamintojus. Kad kainos sugrįžtų į tą lygį, kokios buvo iki rugpjūčio 1 d. ir leido bent kvėpuoti, ūkininkams turi būti kompensuojama tiek, kiek perdirbėjai atima“, – įsitikinęs B. Markauskas.

Ministerija įvertins perdirbėjų „solidarumą“

Ministrės V. Baltraitienės žodžiais, situacija iš tiesų neeilinė. Nors kainų svyravimas buvo jaučiamas ilgą laikotarpį, bet pieno produktų eksportas nebuvo visiškai sustojęs. Dabartinę padėtį nulėmė Rusija, tačiau perdirbimo įmonės tuo pasinaudojo, visą naštą suversdamos ūkininkams. „Susitikime Vyriausybėje prašėme įmonių vadovų palaukti bent kelias savaites ir palikti senas kainas. Deja, tą pačią dieną jie išsiuntinėjo pieno gamintojams raštus dėl sumažintų kainų, nors iš pradžių tai neigė. Tik priremti argumentų ėmė tvirtinti, jog mažesnes kainas jie tik siūlė, o jei pieno gamintojai nesutinka, nemažins”, – sakė ministrė, pripažindama, kad nutraukdami sutartis su pieno gamintojais perdirbėjai elgiasi nesąžiningai. Ji patikino, jog po tokio akibrokšto Žemės ūkio ministerija perdirbimo įmonėms neskirs jokios paramos nuostoliams dėl prarastos rinkos kompensuoti. Nors tiesioginių sankcijų perdirbimo įmonėms Vyriausybė negali taikyti, tačiau ministrė pabrėžė, kad nesąžiningai dirbančios įmonės negalės dalyvauti paramos programose, bus taikomi apribojimai toms, kurios mažina supirkimo kainas ir nedidina gamybos. Tam pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius, pareiškęs, kad šiandien su taip pasielgusiais perdirbimo įmonių vadovais net nesėstų už vieno stalo.

Nauja rinka iš po nakties neatsiranda

Nemažai priekaištų Vyriausybei pieno gamintojai pareiškė ir dėl jos neveiklumo ieškant naujų rinkų pieno produktams. Paneigdama šiuos priekaištus, žemės ūkio ministrė teigė, kad buvo sudarytas sąrašas – apie 100 valstybių, į kurias galima vežti pieno produktus, taigi perdirbėjai turėjo galimybę persiorientuoti, taip pat ieškoti ir kitų nišų eksportui. Turėjo įvertinti ir prekybos su Rusija riziką. Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės”, kurios daugiausia eksportavo į Rusiją, dabar labiausiai sumažino pieno supirkimo kainas. Kita vertus, staigiai surasti naują rinką, gauti sertifikatus neįmanoma, tam reikia bent pusmečio.

Pasak ŽŪR pirmininko, rinkos paieškos kryptimi dirbama, pieno kooperatyvų atstovai lankėsi Baltarusijoje, į kurią yra galimybė eksportuoti pieną. „Bet kooperatyvai į šią nišą žvelgia labai atsargiai, nes yra daug rizikos. Dėl pieno perdirbimo jie tariasi su Latvijos, Lenkijos įmonėmis. Tikimės, kad kooperatyvai nuims dalį įtampos, atsiradusios vidaus rinkoje“, – sakė A. Stančikas. Pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio nuomone, einant į Baltarusijos rinką reikėtų pirmiausia kelti klausimą: „Ar norime pieną parduoti, ar atiduoti?“, nes blogos patirties dėl atsiskaitymo ūkininkai jau turi iš anksčiau, kai vežė į Baltarusiją grūdus.

Kad rizika yra didelė, pripažino ir ministrė V. Baltraitienė, neseniai dalyvavusi aukštesnio lygio susitikime Baltarusijoje. Ji pritarė B. Markausko siūlymui tartis su draudimo įmonėmis, kad apdraustų produkciją, ir ieškoti galimybių kompensuoti draudimo įmokas. „Susitikime Europos Komisijoje prašėme, kad iš EK Rizikų valdymo fondo būtų kompensuojami patirti nuostoliai ne tik daržovių augintojams, bet ir pieno gamintojams, visam gyvulininkystės sektoriui. Jei tos kompensacijos nebus skirtos, ministerija kreipsis į Vyriausybę dėl paramos kitomis priemonėmis. Teikėme pasiūlymą ir dėl PVM maisto produktams peržiūrėjimo. Iki kitų metų, kol neįvestas euras, parama tiesiogiai iš biudžeto negali būti skiriama, nes negalime didinti jo deficito.“, – tvirtino ministrė.

Situacijai sušvelninti ministerija numačiusi intervencinius pirkimus, priimant pieno produkciją saugojimui kaip valstybės rezervą, taip pat 2015 metams suplanuotas tiesiogines išmokas už pieną ir galvijieną – 117 mln. Lt – perkelti į šiuos metus ir pieno gamintojams išmokėti 64 – 67 mln. Lt, iš 2016 m. perkelti į 2015 m., o planuojant biudžetą 2016 metams, išlyginti įsiskolinimą. Kad ūkininkai nepajustų didelio apyvartinių lėšų trūkumo, žadama dalį tiesioginių išmokų sumokėti jau šiemet, bus mėginama nuo spalio padėti ir per Paskolų garantijų fondą. Didesnių finansinių galimybių paremti gamintojus, pasak ministrės, valstybė kol kas neturi.

Posėdyje aptarę esminius klausimus, kaip pagerinti situaciją pieno sektoriuje, išklausę pranešimą apie numatytą Gyvulininkystės programą, pieno kainų ir pieno ūkių savikainos analizę, Pieno gamintojų asociacijos taryba priėmė išplėstinio posėdžio rezoliuciją, kuria kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir Žemės ūkio ministeriją.

Rezoliucijoje prašoma:

Pasiekti, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė už kainą, buvusią šių metų rugpjūčio 1 d. Jei Lietuvos pieno gamintojams kaina bus mažinama toliau, Pieno gamintojų asociacija bus priversta priimti sprendimą – 30 proc. mažinti žaliavinio pieno gamybą;

Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis priemonių dėl žaliavinio pieno perteklinio kiekio pirkimo iš kaimyninių šalių sustabdymo;

Iki šių metų rugsėjo 30 d. išmokėti išmokas už kvotinio pieno toną – 87 Lt, taip pat po 28 Lt paramą už 2013 – 2014 m. parduodamą perdirbti ar tiesiogiai vartoti pieno toną;

Dėl nepriklausomai nuo pieno gamintojų susidariusios kritinės ekonominės ir politinės padėties atleisti pienininkystės ūkius, dalyvaujančius Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemonėse, nuo įsipareigojimų vykdymo 5 metų laikotarpiui, kad jie galėtų persiorientuoti į kitą žemės ūkio šaką, bei kompensuoti dėl įgyvendinamų projektų susidarančias palūkanas bankams;

2015 m. netaikyti perskirstymo (pirmųjų hektarų) išmokos schemos;

Padidinti 30 proc. beakcizinio kuro normas gyvulininkystės ūkiams, nemažinant kuro normų augalininkystei ir kitoms žemės ūkio šakoms.

Nijolė Ulozaitė