Nesunaikintos Lietuvos atminimui

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos išvakarėse Prienų krašto muziejuje buvo atidaryta dr. Jono Paršeliūno fotografijų paroda „Lietuvos kančių atminimo paminklai“ ir pristatyta Jurgio Usinavičiaus knyga „Nulaužytų šakų giesmės“.

Rašytojas Jurgis Usinavičius ir fotografas Jonas Paršeliūnas.

„Tik lankantys žuvusiųjų įamžinimo vietas patyrė, kad paminklai verkia rasomis už jau negalinčias raudoti Motinas, Mylimąsias ir vis dar laukiančius Našlaičius, nesodinti medeliai prie jų prisikala ir apglėbia lyg amžina ir visur esanti artimųjų meilė,“ – šiais Laisvės kovų įamžinimo vietų Prienų krašte katalogo „Kokiom žolelėm jūs beišdygsit, vaikeliai mano…“ įžanginio straipsnio žodžiais renginį pradėjo muziejininkė Anelė Razmislavičienė.

„Lietuvos kančių atminimo paminklai“ – tai jau ketvirtoji Jono Paršeliūno fotografijų paroda Prienų krašto muziejuje. Beveik keturiose dešimtyse nuotraukų pristatomi paminklai, atminimo ženklai žuvusiems Laisvės gynėjams, partizanams, nepriklausomybės kovų savanoriams.

– Šįkart ima ypatingas jaudulys. Tai sustiprina ir ansamblio atliekamos dainos, priminusios vaikystėje girdėtas partizanų dainuotas. Tuomet tik giliai širdyje kirbėjo viltis, kad kada nors šios dainos skambės laisvai, – sakė parodos autorius.

J.Paršeliūnas priminė ir skaudžias bei Lietuvai lemtingas XX a. datas bei pabrėžė, kad šią parodą būtų galima pavadinti ir „Penkiasdešimt sovietinio kalėjimo metų“. Jis linkėjo, kad brangintume Lietuvos laisvę, nes negalima lyginti gyvenimo kalėjime su gyvenimu laisvėje.

„Nulaužytų šakų giesmės“ – tai septintoji kupiškėno Jurgio Usinavičiaus knyga. Tai sakmė sušaudytai vėliavai, tai Justo Krypačio ieškojimas pirmosios meilės, tai partizanės Aušrelės atsisveikinimas – akmeniu pavirsiu… Tai Laimos – Lūgnės meilė ir kerštas, ir paskutinis jos laiškas Justui. O Justo „Siužetas romanui“ tikriausiai jai skirtas Beržo ir Liepos vardu. Tai paskutiniai Lietuvos partizanų kovos aidai, kurie vis dar skamba.

Kaip sakė pats autorius, šioje knygoje yra mažiau autobiografinių detalių, o daugiau kitų žmonių pasakotų epizodų.

Jurgis Usinavičius, iki 1950-ųjų buvęs Napaliu Auguliu, susirinkusiems papasakojo skaudų savo ir savo šeimos likimą, tremtį ir pabėgimą iš jos, gyvenimą Lietuvoje svetima pavarde.

– Kur žiūrėjo tuometinis saugumas, kad manęs neišaiškino? – juokavo rašytojas.

Kadangi praeitis liko nežinoma, likimas leido Jurgiui Usinavičiui baigti mokslus, dirbti Šiaulių rajono laikraštyje, vėliau žurnale „Mūsų sodai“. O rašyti jis pradėjo dar tarnaudamas kariuomenėje.

Pirmoji apysakų knyga „Matau tavo vardą“ buvo išleista 1983 m. Vėliau skaitytojus pasiekė romanai: „Išskridusios bitės“ (1995), „Akmenėjantis angelas“ (1998), .

„Amžių dialogas“ (2001), „Karalių kaimas“ (2004), „Likimai“ (2004), „Vaikystės žvyrkeliai“ (2006). Naujasis romanas „Nulaužytų šakų giesmės“ išleistas labai nedideliu tiražu, todėl autorius negalėjo pasiūlyti jo įsigyti – norintys perskaityti, knygos turi ieškoti bibliotekose.

Prienų krašto muziejaus svečiai J.Paršeliūnas ir J.Usinavičius parašė linkėjimus Lietuvai, kuriuos Seimo nario A.Palionio padėjėja ir kūrėjų klubo „Gabija“ prezidentė Rasa Zdanavičienė netrukus perdavė akcijos „Baltijos kelio sąšauka“ organizatoriams.

Susirinkusius sveikino l.e. muziejaus direktoriaus pareigas Leonas Sakalavičius, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas, Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius, Seimo nario A.Palionio padėjėja ir kūrėjų klubo „Gabija“ prezidentė Rasa Zdanavičienė, o partizanų ir patriotines dainas dainavo Prienų globos namų ansamblis „Kvietkelis“.

Laima Duoblienė