Kalbos naujovės – šiokios ir tokios

Kalba mes reiškiame savo mintis, o jas nepaliaujamai veikia laikas. Palyginkime dabartinę žodinę raišką su ta, kuri atsispindi prieš pustrečio šimto metų kurtoje dabar pagerbiamo Kristijono Donelaičio poezijoje, – kaip jodvi skiriasi! Antai purviną, žmones skaudžiai varginantį rudenį palygindamas su drambliu, jis dar turėjo galvoje ne žinomą šiltųjų kraštų gyvūną, šiuo vardu lietuvių pavadintą kur kas vėliau, o nepaslankų, nerangų žmogų ar šiaip padarą. „Šalčio pramonės“ jam reiškė ne kokių nors įrankių gamybą, o supoetintus žiemos prasimanymus, išmones. Nebėra dabar senovės laikų kumečių, būrų, dar visai neseno laikotarpio pionierių, spartuolių, brigadyrių… – pasitraukė iš kasdienės apyvartos ir šie žodžiai. Savo ruožtu gyvenimo pokyčiai, reikalas įvardyti naujas realijas, taip pat pakitusios svetimų kalbų įtakos pareikalavo žodinės raiškos formų bei priemonių atsinaujinimo. Šiuolaikiniai kanceliarijų darbuotojai jau nebeapsieina be prisegtukų, žymeklių, mokyklos didžiuojasi šimtukininkais. Krepšinio rinktinę papildo motyvuotos (t. y. tvirtai apsisprendusios siekti tikslo ir kartu žinančios, dėl ko taip daro) žaidėjos. Savanoriauti, arba dirbti savanoriais, svetur išvyksta ne vienas lietuvis. Klaipėdos kavinės įsigeidžia nakvinėti (t. y. dirbti ir naktį). „Eurėjam“, – rašinio antrašte konstatuoja faktą plačiajai visuomenei skirtas laikraštis euro įvedimo proga…

Deja, ne visada tokios naujovės, dažniausiai stichiškai atsiradusios, būna motyvuotos (įprastine reikšme, t. y. pagrįstos, argumentuotos). Juk, pavyzdžiui, ar ne paskubomis verčiant į lietuvių kalbą pranešimą apie įvykius Ukrainoje, atsirado žodis bombarduotojas vietoj jau žodžio bombonešis, nes, kol Lietuvos pašonėje nekilo grėsmingų neramumų, jo neprireikė, tad buvo primirštas. Atgimimo metais pramogų pasaulio atstovai išpopuliarino, nuolat scenoje kartodami, tarptautinį žodį aplodismentai, nors iki tol apsieita su plojimais. Scenos ir ekrano „žvaigždės“ išsyk pamėgo atkutusį žargonizmą fainas – jis patenka ir į spaudą, cituojant šių asmenų samprotavimus: „Galbūt Žygis neturi geriausio balso, bet kai žiūri į jį, tai tau faina“; „Patinka lyriškos dainos, kurios užkabina [!]. Girdėtoji yra fainas kūrinys.“ Negalima pritarti kartkartėmis pasireiškiančiai tendencijai nusakyti daiktą ar reiškinį anglišku žodžiu, lyg ir laikant jį tarptautiniu: „Po brazilų pralaimėjimo pasaulio futbolo čempionate internete pasirodė pašaipūs memai“; „Bandom naują trendą (tikriausiai suprastina kaip madą – K. A.): dvigubi marškiniai“… Jauni, anglų kalbos labiau paveikti žmonės turi gerą laiką, užuot sakę taisyklingai: laiką gerai leidžia.

Grynai lietuviškų žodžių vartosenos nukrypimų nuo normos pasitaiko kur kas dažniau. Dauguma tai – įsisenėjusios, sunkiai išraunamos blogybės, apie jas vis teks priminti, kai kurias aptarti atskirai. Iš naujesnių galima paminėti kad ir nugirstamą žodžio du naudininko formą nebuvėlę dviejoms: pavyzdžiui, pasisakyta, kad tiek kartų vadovauta ekspedicijoms. Dar neseniai metų nusakymą pradėdavę „Tūkstantis devyni šimtai…“, iš inercijos ir šiandien ne vienas pasakome: „Du tūkstantis keturiolikti…“ O moteorologės per Lietuvos televiziją ar radiją mums tolydžio primena, kad oro temperatūra dieną svyruos, t. y. periodiškai vis kils ir kris (ar priešingai), tarsi banguodama, nors faktiškai svyravimo, termometro stulpelio šokinėjimo aukštyn žemyn tą dieną nepajuntame (nebent jis pasireiškia žvelgiant į savaitės pokyčius).

Kalbinės raiškos sferą palietė ir vis intensyvėjantis šeimos sampratos klibinimas. Anksčiau augintiniais buvo vadinami tik šeimose išauginti svetimi vaikai – dabar jais įvardijami ir prie žmogaus priartėję, su juo viename bute augantys naminiai gyvūnai (jie priimami ir į bendrą šeimos nuotrauką). Esant tokiai padėčiai, šunes, katės daug kur jau ne ėda ar laka, papūgos, kanarėlės ne lesa, – visi jie valgo. Iš gyvūnų anksčiau mirdavo tik bitės, o dabartinėje spaudoje, pavyzdžiui, pranešama, kad tolimoj šaly mirė reta papūga, įkvėpusi sukurti filmą, taip pat kad sielvartauja rusų artistas Kirkorovas, nes vėžiu mirė jo geriausias draugas šunelis Pokemoras… Keičiasi laikai – keičiasi ir papročiai, ne tik kalba.

Kostas Algirdas Aleksynas

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.