Naujų įspūdžių vedini…

2014 m. rugpjūčio 10–13 dienomis Birštono parapijos Caritas savo nariams ir jų artimiesiems organizavo keturių dienų kelionę į šiaurinę Lenkijos dalį.

Lankome Jono Pauliaus skulptūrą Studieničnoje.

Lankome Jono Pauliaus skulptūrą Studieničnoje.

Ankstyvą rytą pajudėjus autobusui, kelionės gidė supažindino su kelionės maršrutu ir jau netrukus lankėmės Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, kurioje dirbo ir palaidotas vyskupas – poetas Antanas Baranauskas. Bažnyčia taip pat įdomi gotikos stiliaus Dievo Motinos skulptūra bei Jono Garalevičiaus pastatytais neobarokinio stiliaus vargonais, prie bažnyčios stovinčiu paminklu Antanui Baranauskui. Šalia bažnyčios įsikūręs Domininkonų vienuolynas ir buvusi kunigų seminarija.

Dar už valandėlės pasiekėme Augustavą, kur kelionę autobusu iškeitėme į pasiplaukiojimą laivu Augustavo kanalu, jungiančiu Nemuno ir Vyslos upių baseinus. Kanalas įrengtas XIX a., siekiant išvengti Prūsijos, kontroliavusios tuometinės Lenkijos ir Lietuvos pakrantes, imamus didelius tranzitinius mokesčius. Todėl Rusijos imperijos ir jai pavaldžios Lenkijos pareigūnai nusprendė, kad labiau verta sujungti Nemuno ir Vyslos baseinus ir vykdyti prekybą per Latvijos uostus. Kanale įrengti šliuzai, pakeliamųjų tiltų sistema.

Laivas mus nuplukdė į Studzieničnę, nuo 1700 metų garsėjančią ten vykstančiais stebuklais, Švč. Mergelės Marijos koplyčia, Dievo Motinos Marijos šventuoju šaltiniu, originalia Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia. 1999 m. šiame sanktuariume lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau šioje vietoje jam buvo pastatytas paminklas.

Antroje dienos pusėje atvykome į Šv. Lipką, taip pat garsią Lenkijos šventovę. Ten 1300 metais šalia senos liepos ėmė dėtis keisti dalykai: ne sykį apsireiškė Mergelė Marija ir pagydavo čia apsilankę žmonės. Po dvidešimties metų toje vietoje buvo pastatyta pirmoji koplyčia, kuri bėgant amžiams virto didinga barokinio stiliaus katedra. Restauruoti, judančiomis skulptūrėlėmis išsiskiriantys jos vargonai iki šiol stebina visus susirinkusius. Nakvynei apsistojome Šv. Lipkos piligrimų namuose.

Plaukiame Augustavo kanalu.

Plaukiame Augustavo kanalu.

Antrąją dieną papusryčiavę išvykome Gdansko link. Pakeliui aplankėme „Westerplatte“ gynėjų paminklą – vietą, kur 1939 m. rugsėjo 1 d. 4.45 val. iš šarvuočio buvo iššauti pirmieji šūviai, skelbiantys apie Antrojo pasaulinio karo pradžią.

Taip pat aplankėme ir Olivą – gražų Gdansko rajoną, apdainuotą garsaus keliautojo Aleksandro von Humbolto, kaip trečią gražiausią vietą pasaulyje. Olivą garsina ilgiausia bažnyčia Lenkijoje, garsėjanti savo įspūdingais vargonais.

179Pagaliau atvykome į Gdanską, vieną didžiausių Baltijos jūros pakrantėje įsikūrusių uostamiesčių, Hanzos pirklių miestą. Miestas apstulbino savo architektūra, kultūros palikimu ir audringa istorija. Keliaudami pėsčiomis po Gdansko senamiestį Ilgąja ir Ilgosios turgavietės gatvėmis, apžiūrėjome Auksinius, Žaliuosius vartus, Gdansko miesto jungties su jūra simbolį – Neptūno fontaną, miesto prieplauką su žymiuoju senoviniu kranu „Żuraw“, didžiausią gotikos ir renesanso stiliaus paminklą – miesto Rotušę ir didžiausią iš plytų pastatytą šventovę Europoje – Šv.Marijos bažnyčią. Norintieji galėjo pasigrožėti miesto panorama nuo bažnyčios bokšto. Miestui papildomo žavesio suteikė tuo metu vykstanti Tarptautinė Gdansko mugė.

Trečioji diena buvo skirta Sopotui – Baltijos jūros kurortui. Pasivaikščiojome ilgiausiu Baltijos jūros molu (511 m), pagrindine Monte Cassino alėja, kerinčia savo pastatų architektūros savitumu. Pasilepinome ir jūros teikiamais malonumais.

241Ketvirtą dieną svečiavomės Malborke – buvusioje kryžiuočių ordino būstinėje, vienoje iš įspūdingiausių Europos pilių. Būtent joje buvo įkalintas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis. Ansamblį sudaro trys pilys, sujungtos į bendrą gynybinį kompleksą, tapusį neįveikiama tvirtove. Su įdomumu apžiūrėjome didingąją pilį, kiemus, sales, gyvenamąsias ir buitines patalpas.

Pavargę, bet pilni įspūdžių leidomės namų link. Neabejojame, jog kelionėje patirti įspūdžiai ilgai išliks kiekvieno keliavusio atmintyje ir įkvėps naujiems darbams.

Carito savanorė Vilma Burbienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.