Birštono kurortą naujam gyvenimui prikėlė investicijų srautai

Pastaraisiais metais vis dažniau tekdavo išgirsti apie tuštėjančius Lietuvos kaimus ir miestelius. Jaunimas nenori, o ir negali gyventi ten, kur nėra darbo, kur uždarinėjamos mokyklos ir darželiai. Mažų miestelių ir kaimų gyventojai, kurie neišvyko geresnio gyvenimo ieškoti į užsienį, darbo ieško artimiausiuose didžiuosiuose miestuose. Nejučia migracija regionų centrų link paskui save išsiveda ir smulkųjį verslą. Sukasi užburtas ratas – nėra gyventojų, nebėra ir verslo tame regione. Ar regionuose dar įmanomos permainos?

Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė džiaugiasi įvykusiomis permainomis ir kviečia atvykti į Birštoną.

Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė džiaugiasi įvykusiomis permainomis ir kviečia atvykti į Birštoną.

Vyriausybės dėmesio centre – regionai

Vieni sudėtingiausių Lietuvos uždavinių susiję su palankia investicijoms verslo aplinka, patogia infrastruktūra, nedarbo mažinimu. Siekiant sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, turi būti sukurta inovacijoms palanki verslo aplinka. XVI Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, ieško sprendimų, kaip sėkmingai išnaudoti regionų privalumus pritraukiant investicijas ir kuriant naujas darbo vietas.

„Lietuva taps stipri, kai atsigaus jos regionai, kai į juos norės sugrįžti išvykusieji per sunkmetį. Regionų ekonomikos plėtra yra tolesnio Lietuvos subalansuoto augimo pagrindas ir vienas svarbiausių šios Vyriausybės veiklos tikslų. Todėl ir toliau mūsų dėmesio centras bus regionai – jiems skirsime milijardines investicijas. Kiekviena savivaldybė turi savo privalumų ir trūkumų, kuriuos reikia sėkmingai paversti naujomis idėjomis ir projektais. Todėl ieškome būdų, kaip, atsižvelgiant į regiono ypatumus, mažinti nedarbą, skatinti žmones imtis verslo ir pritraukti investicijas“, – sako Vyriausybės vadovas.

Jaukų kurortą prikėlė investicijos

Nedidelis, jaukus, sveikatingumo paslaugų gausa garsėjantis Birštonas naujam gyvenimui buvo prikeltas dar palyginti neseniai. Gal ir sunku patikėti, bet prieš šešerius metus šio miesto nebuvo galima pavadinti pavyzdiniu, savo išskirtinumu pritraukiančiu poilsiautojus ir siūlančiu įvairiausių pramogų. Mielą ir svetingą Birštoną pokyčiams prikėlė investicijų srautas.

Daug metų Birštonas investuotojų nedomino, nes privatus investuotojas ateina ten, kur jau parengta infrastruktūra, kur yra sukurtas konkretus žmonių traukos centras. Birštono savivaldybei teko įdėti nemažai pastangų, kad būtų galima pajusti pirmuosius pokyčius. Birštono savivaldybės mere tapusi Nijolė Dirginčienė drąsiai ir atsakingai ėmėsi permainų. Didžiulis dėmesys buvo skirtas infrastruktūros gerinimui. Europos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, savivaldybės lėšomis buvo imtasi gatvių, skverų, parkų, krantinių tvarkymo, senų pastatų rekonstravimo darbų. Kai į atsigavusį ir išgražėjusį Birštoną ėmė plūsti poilsiautojai, kai pradėjo nebeužtekti vietų sanatorijose, miestas sulaukė ir privačių investuotojų dėmesio. Birštono savivaldybė pasirūpino patraukliomis sąlygomis investuotojams. Investicijų laikotarpiu verslininkai atleidžiami nuo nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčio. Pastangos nenuėjo veltui – vietoje apleistų buvusios „Spalio“ sanatorijos pastatų iškilo patogi ir šiuolaikiška sanatorija „Eglė“. Netrukus atgims apleistas senųjų gydyklų pastatas, kuris miestą „gąsdino“ beveik 30 metų.

Numatyta konkreti parama smulkiam ir vidutiniam verslui

Europos Komisija patvirtino ES struktūrinių fondų partnerystės sutartį, kuri apibrėžia Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Naujuoju ES paramos finansavimo periodu parama smulkiam ir vidutiniam verslui sieks apie 1,8 mlrd. Lt, iš jų didelė dalis bus skirta būtent regionams skatinti. Kadangi regionuose yra didelis nedarbo lygis, taip pat nuolat mažėja gyventojų skaičius apskrityje, todėl šioms problemoms spręsti Vyriausybė siekia ne tik pati kurti palankų klimatą investicijoms, bet ir skatina savivaldybes stengtis pačioms pritraukti kuo daugiau investuotojų. Šio finansinio laikotarpio išskirtinumas – parama įmonėms, kurios vykdys projektus regionuose, bus teikiama palankesnėmis sąlygomis.

Nors investicijos į infrastruktūrą svarbios, tačiau vien tik kurti geresnę gyvenimo kokybę bei palankesnes sąlygas verslui jau nepakanka. Siekiant kompleksiškai spręsti atskirų teritorijų vystymosi problemas, 2014–2020 m. laikotarpiu pradedamas taikyti naujas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje investavimo modelis – integruotos teritorinės investicijos, skirtos miestų ar jų dalių vystymui. Taikant naują modelį bus įgyvendinamos konkrečioms teritorijoms pritaikytos programos, apimančios ne vien investicijas į infrastruktūrą, bet ir verslo aplinkos gerinimą, jaunimo užimtumą, socialinę integraciją bei kitus veiksmus. Bus skiriamas didesnis dėmesys konsultavimuisi su vietos bendruomene ir verslo asociacijomis.

Birštono gerovei – investicijų srautai

Šiuo metu Birštone įgyvendinami 25 Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Valstybės investicijų programos, kitų tarptautinių programų lėšomis finansuojami projektai, kurių bendra vertė apie 24 mln. Lt. Jau įgyvendinta 16 projektų, kurių bendra vertė – 65 009 401 Lt.

Kurorto gerovei numatomi ir nauji investiciniai projektai: Birštono sveikatos priežiūros centro, meno mokyklos, muziejaus pastatų rekonstrukcija, Žvėrinčiaus miško aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtra, Vytauto parko sutvarkymas, lynų kelio per Nemuną įrengimas ir kt.

Sėkmingai vykdomi ir privatūs investiciniai projektai: „Royal SPA Residence“ (buvusi „Karališkoji rezidencija“), Birštono „Eglės“ sanatorija (jau investuota apie 50 mln. Lt), UAB „Green Vilnius Hotel“ projektas „Gydyklos ir reabilitacijos ligoninės rekonstrukcija Birštono kurorte“. Vyksta poilsiui, svečių namams, viešbučiams skirtų pastatų rekonstrukcijos.

Pasak Birštono merės Nijolės Dirginčienės, džiugu, kad kurortinį miestą pavyko atgaivinti ir išpuoselėti, tačiau dar didesnį džiaugsmą teikia sukuriamos darbo vietos.

„Nors Birštone niekada nebuvo didelis nedarbo lygis, tačiau ir šis procentas mažėja. Per vienerius metus Birštone buvo sukurta daugiau kaip 100 naujų darbo vietų. Nedideliam miesteliui tai yra dideli skaičiai. Jei Birštone žmogus nori dirbti, darbo ras visada“, – įsitikinusi kurorto merė.

Kurortiniame miestelyje pastebima dar viena džiugi tendencija – sulaukiama vis daugiau sugrįžtančių iš užsienio. Šį miestą gyvenimui pradėjo rinktis jaunos šeimos. Ramybė ir grynas oras aktualus auginantiems vaikus. Į Birštoną iš Vilniaus sugrįžta ir specialistai, kurie čia perka butus, statosi namus, dirba ir augina vaikus.

„Birštonas visuomet buvo kurortinis miestas, bet galbūt buvome kiek užmiršti investicijų prasme. Gal anksčiau daugiau buvo žiūrima į tuos miestus, kurie aktyviau tvarkėsi – pvz., Druskininkai. Džiaugiuosi, kad buvo atsisukta ir į mus. Investicijas ir jų naudą pajutome, be jų niekaip neišsiversi. Tad šiandien džiaugiuosi Vyriausybės požiūriu ir pastangomis padėti regionams. Mus visus vienija bendras tikslas – klestintys ne tik didieji, bet ir mažesni miestai. Birštonas – vienas iš jų. Siekiame sukurti tokią aplinką, kurioje atvykę poilsiautojai galėtų pasimėgauti ne tik tyla, ramybe, harmonija su gamta, bet ir šiuolaikiškomis pramogomis bei kokybiškomis sveikatingumo paslaugomis. Atvykite ir įsitikinkite patys, nes pas mus visuomet laukiamas kiekvienas svečias“, – maloniai kviečia kurorto merė N. Dirginčienė.

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.