Aplinką saugoti turime visi

Antrą mėnesį Prienų aplinkos apsaugos agentūros vadovu dirba Česlovas Meržvinskas, kuris pakeitė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovu dirbti išėjusį Tomą Barkauską.

Laukia daug praktinio darbo

Č.Meržvinskas mano, kad aplinka yra visų mūsų turtas ir ją saugoti turime visi.

Č.Meržvinskas, beveik prieš devyniolika metų inžinieriaus darbą „Alytaus tekstilėje“ iškeitęs į aplinkosaugininko, pastaruosius šešiolika metų vadovavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

– Darbo pobūdis agentūroje ir departamente – panašus, nes sprendžiame tas pačias problemas, tačiau agentūroje, kurioje šiuo metu dirbame tik trise, neužtenka vien koordinuoti veiklą, daug praktinių darbų reikia daryti pačiam: tikrinti, surašyti aktus, bendrauti su žmonėmis. Ankstesniame darbe nebuvo būtina gilintis į detales, o dabar daug ką reikia smulkiai žinoti. Esu dirbęs įvairiose pareigose, tačiau inspektoriaus darbo praktinę pusę mažiausiai pažįstu, todėl tenka gilintis, analizuoti, smalsauti, konsultuotis su kolegomis. Man patinka naujovės, todėl dirbti yra įdomu, – sakė naujasis agentūros vadovas. – Esu labai patenkintas ir darbo sąlygomis, ir kolektyvu.

Problemos – ir panašios, ir skirtingos

Pasak Č.Meržvinsko, Prienų rajonas nedaug kuo skiriasi nuo kitų Alytaus regiono rajonų, todėl ir problemos – panašios. Prienų rajone, ypač vakarinėje jo dalyje, jaučiama Marijampolės automobilių pardavimo įmonių įtaka – yra daug užsiimančių automobilių ardymu bei remontu. Prienų agentūros vadovo manymu, šią veiklą ne visi vykdo teisėtai ir tvarkingai. Ir pas ūkininkus ne viskas gerai – jau yra pastebėta, kad ne visur mėšlas tvarkomas laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Per savaitę aplinkosaugininkai gauna po dvi tris informacijas, kurias reikia patikrinti. Būna, kad tikrinant vieną, nustatoma ir kitokių pažeidimų. Pavyzdžiui, atliekant žvejybos kontrolę, buvo nustatytos keturios neteisėtai pastatytos tvoros.
– Rimtų problemų pramonėje neiškilo, nes ir pramonės nėra daug. Birštone, kaip kurorte, specifinių pažeidimų nenustatėme. Kai kur pastebima oro tarša – ne visos medžio apdirbimo įmonės turi tinkamus oro valymo įrenginius arba netinkamai juos eksploatuoja. Daugiau nusižengimų aptinkame smulkiose įmonėse. Ir tai nesunku paaiškinti – dirba per mažai žmonių, kad, kaip didesnėse, galėtų darbo sritis ir atsakomybę pasiskirstyti. Ir teisės aktuose yra neaiškumų – vienaip juos supranta įmonių vadovai, kitaip – aplinkosaugininkai, – sakė Č.Meržvinskas.

Jis pabrėžė ir mūsų krašto išskirtinumą – Nemuną, pritraukiantį labai daug žvejų. Praėjusį savaitgalį (tiksliau – naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir sekmadienio rytą) buvo patikrinti 25 Nemune žvejoję žvejai.

– Džiaugiamės, kad visi turėjo leidimus žvejybai, nebuvo pagavę žuvų, kurias šiuo metu draudžiama žvejoti, visi buvo susirinkę šiukšles. Sutikome ir bežvejojantį Prienų rajono savivaldybės merą Vytą Bujanauską. Gerai, kad meras dažnai būna gamtoje, todėl ją supranta ir myli, mato, kas vyksta, ir tikiuosi, kad konstruktyviai padės spręsti praktines problemas, – pasakojo Č.Meržvinskas.

Šio reido metu aplinkosaugininkai patikrino ir septynis ežerus, kuriuose taip pat neaptiko pažeidimų bei pažeidėjų, apvažiavo ir nemažai medžioklės plotų, kuriuose arba arti miško esančiose sodybose nepastebėjo įtartinų „medžiotojų“.

– Niekam neteko pasisiūlyti padėti išdoroti laimikį, – juokavo aplinkosaugininkai, džiaugdamiesi reido rezultatais.

Chemines atliekas gerai išvalyti gali tik didelės valyklos

Per pastaruosius kelerius metus, pasinaudojus ES parama, Birštono ir Prienų savivaldybėse buvo nutiesta nemažai naujų vandentiekio bei nuotekų tinklų. Gaila, kad gyventojai nenoriai prie jų jungiasi, motyvuodami, jog vandens padavimo ir nuotekų tvarkymo paslauga yra labai brangi.

Pasak aplinkosaugininkų, keturių asmenų šeima per mėnesį sunaudoja maždaug 10 kub.m vandens ir išleidžia tokį pat kiekį nuotekų.

– Kas pigiau – mokėti už nuotekų išvežimą ar už centralizuotą nuotekų tvarkymą? Sąžiningiems vartotojams tikrai pigesnis antrasis variantas. O tuos, kurie nesilaiko nuotekų tvarkymo taisyklių ir jomis teršia aplinką, bausime, – sakė Č.Meržvinskas.
Jo teigimu, žmonės dažnai nesupranta pagrindinio dalyko, kad leisdami nevalytas ar nepakankamai išvalytas nuotekas į savo kiemą, už tvoros ar į upelį, pirmiausia kenkia sau. „Chemijos“ (skalbiklių, baliklių, dezinfektorių, riebalus skaidančių dispergentų) buityje naudojame labai daug. Juos neblogai išvalyti gali tik didelės nuotekų valyklos. Maži nuotekų valymo įrengimai „susidoroja“ tik su organinėmis ir skendinčiomis medžiagomis. Todėl norėdami saugoti aplinką, kurioje gyvename, nuotekas turime tvarkyti pagal taisykles, kurias, beje, sugalvojo ne nuotekų tvarkytojai, norėdami „biznį“ pasidaryti, ar aplinkos apsaugos inspektoriai, o tie, kam rūpi saugoti gamtą ir kiek įmanoma sumažinti teršalų poveikį aplinkai. Apie tai ypač turi pagalvoti tie, kurie geria vandenį iš šulinių, nes visi teršalai susigeria į žemę. O žemė nėra beribis valymo įrenginys. Visi girdėjo apie nitratų „baubą“, tačiau retas dėl to susirūpina. Dažnai nitratais užterštas vanduo atrodo skaidrus, krištolinis, bekvapis, tačiau lėtai ir užtikrintai alina mūsų sveikatą. Nitratai ypač pavojingi vaikams. Verta atminti, kad azoto junginiai, patekę į požemį, gruntinius vandenis palaipsniui keičiasi (amonis, nitratai, nitritai), tačiau niekur nedingsta ir vanduo lieka užterštas dešimtmečiams. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikatą apie 12 procentų lemia medicina, apie 20 procentų – genetika (paveldimumas), apie 23 procentus – gyvensena ir apie 45 procentus – aplinkos veiksniai.

– Viskas kainuoja: ir kokybiškas nugeležintas vanduo, ir nuotekų tvarkymas. Tai turi suprasti visi, norintys gyventi švarioje aplinkoje. Dar noriu pabrėžti, kad švarios aplinkos reikia ne man. Ne mano miškai ir upės, ne mano oras. Kiekvienas Jūs jais naudojatės ir turės naudotis Jūsų vaikai. Visa tai MŪSŲ ir kiekvienam turi būti vienodai svarbu – tvirtino agentūros vadovas.

Ne bausti, bet keisti žmonių elgesį

Prienų agentūros vadovas Č.Meržvinskas įsitikinęs, kad pirmiausia reikia ne bausti, bet siekti pakeisti žmonių elgesį.

– Svarbiausias tikslas – saugoti aplinką, kurioje visi gyvename. Tai turime daryti ne bijodami, kad ateis inspektorius ir nubaus, bet suprasdami, kodėl reikia elgtis pagal taisykles, kad aplinka yra visų mūsų didžiulis turtas ir kartą ją užteršus išvalyti beveik neįmanoma. Tai susiję ir su atliekų surinkimu bei rūšiavimu, ir aplinkos tarša nuotekomis bei cheminėmis medžiagomis, ir gyvąja gamta. Gamtosauga – žinojimas, veikimas, pilietiškumas ir visuomenės požiūris bei pagalba čia labai svarbus, – sakė pašnekovas.

Laima Duoblienė