Tėviškė prasideda ties gimto kaimo kryžium…

Tėviškėje susibėga visi keliai – kur begyventum, kiek laiko būtum išvykęs – kada nors kelias vėl parves į savus ar tėvų namus. Ir ne kaimo pradžią žyminti vietovardžio lentelė, o pakely pasitinkantis medinis kryžius širdį pripildys jaukia šiluma ir žinojimu, kad  namai čia pat… 

Kryždirbystės tradicija gyva ir šiandien

Visais laikais kaimo kryžius jo gyventojams buvo tarsi gyvoji versmė, stiprinusi ir teikusi paguodą, pakeleiviams – taip reikalingą pastovumo iliuziją. Nors šis tautos atminties ir tikėjimo ženklas sovietmečiu buvo traiškomas po buldozerių vikšrais, tačiau tradicija pakelėse, prie sodybų statyti kryžius atėjo ir iki šių dienų.

Tiesa, nebeliko įpročio praeinant pro kryžių nukelti kepurę ir persižegnoti, labai retos bendruomeninės procesijos ir padėkos maldų prie kryžių, tačiau šis atributas darniai įsiliejo į šiuolaikiško kaimo aplinką ir tebėra neatsiejama, iš kartos į kartą perduodama žmogaus dvasinio ir kasdienio gyvenimo dalis, daug pasakanti apie vietos bendruomenės susitelkimą.

Todėl kai 2001 – ųjų metų audra išvertė 23 – ejus metus skaičiavusį Ašmintos kaimo kryžių, kai laikas tapo negailestingas prieš 30 metų atstatytam Bagrėno kaimo kryžiui, vietos žmonės ilgai nesvarstė, parodė iniciatyvą padirbdinti ir tose pačiose vietose iškelti naujus kryžius, o Ašmintos seniūnijos administracija ėmėsi organizacinio darbo. Seniūnė Vida Vitkauskienė kreipėsi į Prienų miškų urėdiją dėl medžiagos, Balbieriškio girininkijos girininkas Gintaras Žukauskas skyrė maumedžio medienos, UAB „Liepaloto lentpjūvė“ nemokamai išpjovė ruošinius, kurie, perduoti į nagingo Malinavo kaimo meistro Arvydo Vaičiukyno rankas, pateko į medžio apdirbimo stakles ir virto tvirtais kryžiais.

Bagrėniškiai atstatė senelių palikimą

Rugpjūčio 16 – osios vidurdienį būrelis vietinių žmonių: ir žilagalvių, ir jaunesnių, – susirinko į kryžiaus pašventinimo iškilmes pusiaukelėje tarp Bagrėno ir Ašmintos kaimų. Dviejų kaimo keliukų kryžkelėje atstatytą medinį kryžių darželių gėlėmis ir ąžuolo lapų vainiku padabino vietinių gyventojų dukros, sūnūs ir marčios: Vida Bukevičienė, Silvija Petraitienė, Ramūnas Skaudžius, Vytas Petraitis, Rita ir Zenonas Kamanduliai, Virga Ramanauskienė, sakralinę erdvę apie kryžių sutvarkė seniūnijos darbuotojai. Pašventinti kryžių buvo patikėta Prienų parapijos klebonui monsinjorui Jonui Baliūnui. Jo pakviesti susirinkusieji susikaupė maldai, sugiedojo giesmę. Vienas kitas apgailestavo, kad į bendruomeninį kryžiaus pagerbimą neatėjo daugiau kaimynų, nors jie akivaizdžiai ir krutėjo savo kiemuose. O Bagrėno kaimo kryžiaus atstatymo iniciatorius ir mecenatas ūkininkas Vidmantas Rasimas ir vidury javapjūtės surado laiko valandėlei prisidėti prie bendruomenės.

Vyresni žmonės atsiminė, kad pirmasis kaimo kryžius buvo pastatytas dar 1932 metais, iš atminties išplaukė ir kryždirbio Marčiulionio Povilo pavardė. Pokariu kryžius stovėjęs priešingoje, nei dabar, kelio pusėje. Sovietmečiu, tiesiant kelią, kryžius buvo nugriautas, tačiau kaimynystėje gyvenę žmonės surizikavo jį atstatyti. Kaip pasakojo Petraičių šeimos dukros ir Ramūnas Skaudžius, būtent jo senelis prieš 30 metų kirviu ištašė naują kryžių, pastatė tvorelę. Pašventinti kryžių buvo pakviestas monsinjoras Juozapas Užupis, šia proga kaimynai buvo slapčia susirinkę.

Aukomis prikėlė Ašmintos ir Apušoto kaimų kryžių

Dvidešimt minučių vėliau, gausiai dalyvaujant vietiniams gyventojams, klebonas monsinjoras J.Baliūnas pašventino ir kryžių, atstatytą Ašmintoje, prie įvažiavimo į gyvenvietę. Kaimo moterys šiai progai iš anksto ruošėsi: Ada Šiugždinienė nupynė vainiką, Jolita Barkauskienė surinko gėlių kompoziciją, Marytė Jankauskienė, Rasa Šiugždinienė, Virginija Juškienė priskynė darželio gėlių, Rima Vilkienė, Rasa Vaitauskaitė ir Matulevičių dukra Genovaitė išpuoselėjo kryžiaus aplinką.

Šis kryžius teiks paguodą ir užuovėją Ašmintos ir gretimai esančio Apušoto kaimų žmonėms. Kiek jų belikę – Apušote gyvena vos 14 žmonių, o Ašmintoje – 79 registruoti gyventojai. Kaimų senbuviai pamažu išeina Anapilin, sodybos tuštėja greičiau, nei atsiranda naujakurių. Po visuotinės maldos susirinkusieji tylos minute pagerbė išėjusiųjų Anapilin atminimą.

Bendruomenės „Ošvenčia“ pirmininkei Rasai Vaitauskaitei ir Ašmintos laisvalaikio salės organizatorei Rimai Vilkienei pakvietus renginys persikėlė į mokyklos – daugiafunkcio centro salę. Laikantis senos tradicijos čia buvo aukojamos šv.Mišios, giedamas Rožančius, valgomi bendruomeniniai pietūs, po kurių žmonėms koncertavo dainininkai L. ir P. Kazlauskai.

Bendra auka, skirta kryžiaus atstatymui, kartu praleistos kelios valandos jo pašventinimo iškilmėse ašmintiškiams padėjo iš naujo išgyventi bendrumo jausmą, paaugino kaip žmones ir bendruomenės narius. Monsinjoro Jono Baliūno pastebėjimu, gal tai ir nepridėjo materialinių turtų, bet praturtino paprasčiausiu žmogiškumu. Vietiniai ir iš toliau atvykusieji turėjo progą pasidomėti vienas kitu, vaikais ir anūkais, ištarti gerą žodį kaimynui, giminei, buvusiam klasiokui ar bendradarbiui.

Ašmintos seniūnijos seniūnė Vida Vitkauskienė pasidžiaugė, kiek daug buvo nuveikta visų bendruomenės narių pastangomis. Sužinoję, kad ketinama atstatyti kryžius, noriai aukojo vietos pensininkai, verslininkai, ūkininkai, kaimų senbuviai, čia gimusieji ir naujakuriai. Renginio organizatoriai jiems tarė nuoširdų ačiū.

Seniūnijos padėkos raštais apdovanoti Apušoto ir Ašmintos bei Bagrėno kryžių atstatymo iniciatoriai, šio sumanymo rėmėjai ir įgyvendintojai bei šventės organizatoriai – Strielčių kaimo ūkininkas Vidmantas Rasimas, Prienų miškų urėdas Robertas Judickas, Balbieriškio girininkas Gintaras Žukauskas, UAB „Liepaloto lentpjūvė“ direktorius Jonas Lukaševičius, medžio meistras Arvydas Vaičiukynas, Ašmintos laisvalaikio salės organizatorė Rima Vilkienė, bendruomenės „Ošvenčia“ pirmininkė Rasa Vaitauskaitė, Bagrėno kryžiaus puošyba pasirūpinusios Audronė Žilinskienė ir Petraičių šeima.

Dalė Lazauskienė